Darbas Europos Parlamente

Europos Parlamentas – svarbi politinių diskusijų ir sprendimų priėmimo ES lygmeniu institucija. 751 Europos Parlamento narys, kuriuos tiesiogiai renka visų šalių narių rinkėjai, atstovauja žmonių interesams dalyvaudami rengiant ES teisės aktus ir užtikrina, kad kitos ES institucijos dirbtų demokratiškai. Lietuvos interesams EP atstovauja 11 europarlamentarų.

Išsami informacija apie Antano Guogos darbą 2014-2019 m. Europos Parlamento kadencijoje, iniciatyvas, pasisakymus ir kitas veiklas skelbiama Europos Parlamento tinklalapyje.

2014 – 2016 m. europarlamentaras Antanas Guoga atsakingas už ALDE grupės poziciją ir teikė nuomonę, pasiūlymus, derėjosi ar toliau dirba dėl žemiau išvardintų direktyvų ar kitų teisės aktų (šešėlinis pranešėjas):

  • Bendrosios Europos elektroninių ryšių rinkos kūrimas („Ne roamingui“) – siekiama, kad Lietuvos ir kiti ES piliečiai galėtų svečiuodamiesi kitose ES šalyse kalbėti tais pačiais tarifais kaip ir savo šalyje. Bendrosios Europos elektroninių ryšių rinkos teisinės bazės pagrindinis tikslas yra visiškas roamingo mokesčio panaikinimas iki 2017 m. birželio mėn. Jau nuo 2016 m. balandžio 30 d. roamingo mokestis ženkliai sumažėjo: €0.05 už minutę skambinant, €0.02 už išsiųstą pranešimą, €0.05 už vieną megabaitą naudojantis mobiliuoju internetu (užbaigtos derybos).
  • Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinio sistemų saugumo (TIS) lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (Kibernetinio saugumo direktyva) – direktyva siekiama užtikrinti strateginių objektų tokių, kaip elektrinės, geležinkeliai, saugumas nuo kibernetinių nusikaltėlių. Taip pat siekiama padėti verslui imtis prevencijos ar sustabdyti jau vykdomas kibernetines atakas (užbaigtos derybos).
  • Europos strateginio investicijų fondo (EFSI) įsteigimas – šiuo teisės aktu buvo įkurtas 315 milijardų eurų fondas. Fondo investicijomis siekiama paskatinti ekonomikos augimą ir sukurti naujas darbo vietas Europoje, įgyvendinant į didesnės rizikos plataus masto projektus. Didžiausias dėmesys – smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Pastarosioms bus suteiktas priėjimas tiek prie privačių investicijų, tiek prie finansinių resursų iš ES biudžeto. EFSI pagalba siekiama investuoti į svarbiausias Europai strategines sritis – energetiką, transportą, švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas (užbaigtos derybos).
  • Dėl netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje. Pagrindinis tikslas – panaikinti kliūtis, trukdančias smulkaus ir vidutinio verslo kompanijoms veikti ES rinkoje. Dažnai šios kliūtys susidaro dėl netinkamai perkeliamų ES teisės aktų, papildomų, tačiau nebūtinai reikalingų techninių nacionalinių valstybių narių reikalavimų. Verslas dėl šių skirtingų reikalavimų turi savo produktus ir paslaugas pritaikyti prie kiekvienos valstybės reikalavimų, todėl negali pilnai naudotis ES vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis. Šias problemas siūloma spręsti stiprinant informacijos teikimą apie tarpusavio pripažinimo susitarimus ir persvarstant Abipusio pripažinimo reglamentą. Be to, užtikrinti vienodas prekių ir paslaugų patekimo į bendrąją rinką sąlygas. Taip pat siekiama išplėtoti e-administravimo ir elektroninės registracijos sistemą, kad supaprastėtų procedūros paslaugų teikėjams (užbaigtos derybos).
  • Dėl vienanarių privačių ribotos atsakomybės bendrovių – šios direktyvos tikslas yra sumažinti administracinę naštą verslui, norinčiam įsisteigti kitose ES valstybėse narėse. Numatoma, kad bet kuris asmuo ar bendrovė galės įsteigti tokią bendrovę internetu. Registracijos dokumentus bus galima pasirašyti elektroniniu būdu, o pasirašantis asmuo galės įrodyti savo tapatybę internetu. Minimalaus kapitalo reikalavimas – 1 euras. Visoje ES bus naudojamos standartinės registracijos formos ir įstatai. Tai idėja, kuri padės jaunoms įmonėms lengviau plėstis ir žengti į naujas rinkas (vyksta derybos).
  • Dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą – siekiama nustatyti reguliavimą, kuriuo būtų suvienodintos investicijų pritraukimo dokumento – prospekto rengimo taisyklės visoje ES. Šis teisės aktas skirtas potencialiam investuotojui, kuris gavęs reikalingą informaciją, galėtų nuspręsti, ar vertą investuoti į kompaniją (vyksta derybos).
  • Pranešimas dėl virtualiųjų valiutų – dokumente pateikiama Europos Parlamento nuomonė apie rinkoje atsiveriančias galimybes ir galimas rizikas naudojant virtualiąsias valiutas. Identifikuojami egzistuojantys barjerai, kurie gali tapti kliūtimi vystyti inovacijas mokėjimų srityje. Pabrėžiama, kad šioje srityje reikia pasiekti didesnį mokėjimų rinkos efektyvumą bei supaprastinti naudojimąsi virtualiųjų valiutų technologija (užbaigtos derybos).
  • Dėl bendrosios rinkos strategijos – pateikiama Europos Parlamento nuomonė apie Europos Komisijos siūlomas priemones Vidaus rinkos strategijoje, kuria siekiama pagerinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ES vidaus rinkoje. Kaip viena iš priemonių buvo pristatytas paslaugų tiekėjo pasas, kurį turėdamas paslaugos tiekėjas nebeprivalės pateikti tą pačią informaciją kitos valstybės narės atsakingai institucijai. Be to, siekiama padidinti startuolių bei smulkaus ir vidutinio verslo kompanijų skaičių supaprastinant PVM reguliavimo politiką bei pagerinant priėjimą prie finansavimo. Verslai bus skatinami naudotis EFSI, ,,Horizontas 2020‘‘, COSME finansinio rėmimo iniciatyvomis. Iniciatyva siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą: Komisija skatins kurti priemones, kuriomis užtikrinama geresnė duomenų kokybė ir prieinamumas, supaprastinami duomenų rinkimo mechanizmai; bus kuriamas sutarčių registras. Atskiras dėmesys teikiamas nuostatoms dėl įmonių nemokumo. Siekiama užtikrinti, jog valstybės narės sudarytų reguliavimo aplinką, kurioje pripažįstama, kad nesėkmių būna, ir kad nesėkmės nebūtų kliūtis kurti inovacijas (užbaigtos derybos).
  • Direktyva dėl skaitmeninio turinio sutarčių teikimo aspektų – direktyva siekiama panaikinti ES e-rinką stabdančius teisinius barjerus ir užtikrinant vienodas sąlygas bei taisykles parduodamam skaitmeniniam turiniui. Numatoma, jog direktyva bus taikoma ne tik toms sutartims, kai skaitmeninis turinys patiektas mainais už sumokėtą kainą, bet ir tais atvejais, kai vartotojas turi mainais perduoti verslininkui asmeninius ar kitus duomenis (vyksta derybos).
  • Autorių ir gretutinių teisių politikos harmonizavimas informacinėje visuomenėje – nustato vidaus rinkos sukūrimą ir įteisina sistemą, užtikrinančią, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma. Akcentuojama, kad reikalinga pritaikyti šiuo metu nustatytas autorinių teisių taisykles prie pasikeitusių šių dienų realijų – t.y. stiprėjančios skaitmeninės rinkos. Siūloma suvienodinti tas nacionalinės autorių teisių ir gretutinių teisių nuostatas, kurios valstybėse narėse pastebimi skiriasi arba kelia teisinį neaiškumą, ir kurios trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai. Skatinama patobulinti taisykles, kurios leidžia vartotojui perkelti skaitmeninį turinį iš skirtingų technologinių įrenginių. Kartu nustatomas išsamus atgaminimo teisės ir viešo paskelbimo teisės išimčių ir apribojimų sąrašas (užbaigtos derybos).
  • Dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2016 m. Europos Semestrą – dokumentas pabrėžia, kad Europos semestras turi apimti bendrą rinką, norint sėkmingai skatinti ekonomikos augimą ir padėti stabilizuoti valstybių narių ekonomiką. Siūloma prioritetą skirti tiems sektoriams, kuriuose veiksmai turėtų didžiausią poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui (užbaigtos derybos).
  • Dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos Semestrą – dokumente akcentuojamas glaudus valstybių narių bendradarbiavimas užtikrinant bendrosios ES rinkos efektyvų veikimą. Pabrėžiama, jog konkurencingumo skatinimas bei naujų galimybių sukūrimas bendroje skaitmeninėje rinkoje yra pagrindiniai rodikliai, padėsiantys atgaivinti bendrąją ES ekonomiką (užbaigtos derybos).
  • Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2014 m. prioritetų įgyvendinimas – pranešime pabrėžiamas poreikis daugiau investuoti į šias prioritetines sritis: mokslinius tyrimus ir jų vystymą, industrinę plėtrą, švietimą ir resursų efektyvumą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu (užbaigtos derybos).
  • Skaitmeninių paslaugų sąveikumo programa ISA2 – Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikos sprendimų programos (ISA2) tikslas yra teikti valstybėms narėms finansavimą modernizuoti administravimo institucijas; užtikrinti skaitmenines paslaugas piliečiams ir įmonėms nacionaliniu bei europiniu lygiu. ISA2 programos pagalba valstybės narės galės sukurti naujus sprendimus skaitmeninių viešojo administravimo paslaugų srityje (užbaigtos derybos).
  • Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas – pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad siekiant ES konkurencingumo pasaulyje svarbu vykdyti struktūrines reformas, investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, užtikrinti efektyvų išteklių naudojimą, plėtoti produktyvumą didinančias inovacijas. Dokumentu raginama vykdyti tvarias reformas gaminių, paslaugų ir darbo rinkose bei reformas, susijusias su pensijų sistemomis (vyksta derybos).
  • Europos strateginio investicijų fondo (EFSI) veikimas – pranešime apžvelgiamas EFSI fondo veikimas bei tikslų įgyvendinimas. Nors fondo veikla pritraukė ženklias investicijas į Europą, tačiau reikia pagerinti didelio masto investicijų pritraukimą startuoliams bei smulkaus ir vidutinio verslo kompanijoms. Taip pat rekomenduojama stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais skatinamųjų investicijų bankais, nacionalinėmis valdžios institucijomis tam, kad būtų įsteigtos efektyvios investicijų platformos. Atskiras dėmesys teikiamas EFSI fondo operacijų skaidrumui bei raginama pagerinti informacijos sklaidą apie EFSI fondą ES valstybėse narėse (vyksta derybos).
  • Pranešimas apie prekių, turinčių ilgesnį tarnavimo laiką – siekiama didinti ilgesnio tarnavimo laiko prekių naudojimą. Svarstoma, kaip išvengti tyčinio produktų greitesnio nusidėvėjimo, kurį gamintojai tam tikrais atvejais sukuria norėdami paskatinti vartotojus įsigyti naujas prekes. Pranešime pabrėžiama, jog tokios prekės būtų labai naudingos įvairių sektorių ekonominiams, socialiniams ir aplinkosaugos procesams: namų ūkio, smulkaus ir vidutinio verslo kompanijoms, valdžios institucijoms. Ypatingai paslaugų sektoriai, susiję su tyrimais ir jų vystymu, produktų taisymu ir kokybės vertinimu, taip pat transporto ir logistikos sektoriai. Skaičiuojama, kad padidinus ilgesnio tarnavimo laiko prekių vartojimą 1 %, ES ekonomikai tai atneštų apie 1,6 mlrd. eurų (vyksta derybos).