Naujienos

A. Guoga. Lietuvos moterys geriausios pasaulyje

Ne, ne apie rugiagėlių spalvos akis ir ne apie rugių spalvos plaukus šiame komentare kalbėsiu. Lietuvos moterys turi kur kas daugiau privalumų nei išorinis grožis. Ir būtent apie tai matau prasmę kalbėti garsiai.

Mane vis dar stulbina šiek tiek ironiškas požiūris į stiprias, profesionalias, ambicingus tikslus sau ir kitiems keliančias moteris. Kai toks yra vyras, sakoma „šitas toli eis“. Kai tokia yra moteris, kažkaip numykiam „boba su kiaušais“. Bet turiu jums įdomių žinių. Nepaisant tokio naftalinu atsiduodančio požiūrio, mūsų moterys turi tokią „women‘s power“ (moterų jėgą), kad kartais siaučia kaip tornadas Katrina, tik ne griauna, o atvirkščiai, paskui save kuria stebuklus.
Čia pateiksiu po kelis įkvepiančius pavyzdžius iš kelių Lietuvos gyvenimo sričių.

Politika

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vienareikšmiškai privalome nulenkti galvą prieš Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Akivaizdu, šiuo metu prezidento postas yra stipriausiose rankose per visą atkurtos Nepriklausomybės istoriją. Gali mums patikti, gali nepatikti Prezidentės vykdoma politika ar metodai. Bet kad šis institutas yra tapęs Lietuvos politinio gyvenimo ašimi, negalime nepripažinti.

Ne kartą esu girdėjęs politologus sakant, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, kalbant apie Prezidento galias, yra gana lanksti. Sakoma, kiek postą laimėjęs asmuo pasiims galių, tiek įtakingas šis postas ir bus kuriant Lietuvos ateitį. Tai galime vienareikšmiškai pasakyti – Dalia Grybauskaitė paėmė galios į savo rankas pakankamai, kad taptų įtakingiausia tiek užsienio politikos formuotoja, tiek vidaus politikos procesų valdytoja.

Kada iki šiol yra buvę, kad Vyriausybė būtų buvusi formuojama su tokia didele Prezidentūros įtaka, kaip pastaruosius du kartus? Nėra taip buvę. O kad taip įvyko, aš labai džiaugiuosi, nes į praeitą Vyriausybę būtent dėl to nepraėjo labai nemažai abejotinos reputacijos ir gebėjimų ministrų. Šioji Vyriausybė apskritai buvo suformuota išskirtinai profesionaliai. Ir puse lūpų kalbama, kad didelė dalis – Prezidentės D. Grybauskaitės žmonės.

Tikėkimės, kad likusios kadencijos metus Prezidentei pavyks įgyvendinti jos vizitine kortele tapusius tikslus – kovą su korupciją ir oligarchais (manau, paskutinieji įvykiai – taip pat Prezidentės veiklos pasekmė) bei socialinius projektus, kurių sėkmės verkiant reikia Lietuvai. 2016 m. „Forbes“ suformuotame įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė įrašyta 72 numeriu. Ar rastume bent vieną lietuvį vyrą tokiame sąraše? Baikit, nemanau.

Tai pat prie politikos srities negaliu nepaminėti savo kolegės Europos Parlamente Vilijos Blinkevičiūtės. Pirmoji Lietuvos politikė, kuriai buvo patikėtas įtakingiausias postas Europos Parlamente, kokį kada nors yra užėmę lietuviai. Ir tik noriu priminti, kad, jei gerai suskaičiavau, lietuvių moterų ir vyrų santykis per visas tris kadencijas Europos Parlamente yra 10 moterų ir 26 vyrai.

V. Blinkevičiūtė prieš gerą mėnesį tapo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke. Iššūkiai, kurie jos laukia, nemaži. Kaip V. Blinkevičiūtė pati sako, didžiausius darbus reikia nudirbti darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų sulyginimo, ekonominio moterų savarankiškumo, nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus ir kituose svarbiuose klausimuose. Maža to, tamsybė lyčių lygybės problemoje nėra tik provincialių regionų prakeiksmas. Prieš kelias dienas visas Europos parlamentas net žagtelėjo, kai vienas europarlamentaras iš Lenkijos posėdžio metu į mikrofoną pareiškė, kad, cituoju, „moterys privalo uždirbti mažiau, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir mažiau protingos“. Nė velnio! Neabejoju, kad kolegė Vilija rimtai prisidės prie tokio požiūrio išrovimo su šaknimis ne tik iš Europos Parlamento, bet ir iš visuomenių visoje Europoje sąmonės.

Ekonomika

Čia galėčiau minėti daugybę pavyzdžių. Kiekviename mieste ar miestelyje turime moterų, kurios yra savo verslo varikliai. Kiekviena jų kasdien kuria Lietuvos BVP taip, kad net dūmai rūksta. Bet išsirinkau plačiau aptartis dvi moteris. Viena šturmuoja aukštumas srityje, kuri ilgus metus buvo laikoma išskirtinai vyriška. Antroji – sukūrė verslą ten, kur niekas Lietuvoje net negalvojo, kad apskritai gali būti kokių nors pinigų.

Finansų rinkos ilgą laiką buvo išskirtinai vyrų teritorija. O štai lietuvė Arminta Saladžienė vos prieš porą savaičių tapo NASDAQ – didžiausios vertybinių popierių prekybos technologijų, vertybinių popierių kotiravimo ir informacijos paslaugų tiekėjos pasaulyje – vertybinių popierių paslaugų vadove. Visiškai nesistebiu. Pažįstu Armintą jau keletą metų. Jos pažangus, platus mąstymas, profesionalumas, neabejoju, kaip tik ir yra tos savybės, kurios leidžia jau daugybę metų sėkmingai vadovauti NASDAQ Baltijos šalių rinkoms, o dabar – ir dar išplėsti savo įtakos sferas.

Antroji moteris, kurią norėčiau išskirti prie ekonomikos srities, – Austėja Landsbergienė. Taip, taip, būtent Austėja. Tik nepradėkit iš karto piktintis. Galima mylėti ar nemylėti, galima įvairiai vertinti visų mūsų veiklas. Bet neįmanoma paneigti fakto, kad Austėja įrodė – verslą galima sukurti ir srityje, iš kurios niekas nieko Lietuvoje jau nesitikėjo.

Švietimas mūsuose visuomet nepelnytai buvo trečio vargšelio brolio vietoje. O ko labiausiai nori kiekvienas tėvas? Kad jo vaikas turėtų geriausias įmanomas galimybes gyvenimo startui. Kai kurie iš tėvų netgi turi galimybių už tas startines pozicijas solidžiai sumokėti. Va, štai, čia edukologijos daktarė A. Landsbergienė ir įžvelgė verslo galimybę. Labai sveikinu ją išdrįsus tai padaryti.

Per dešimtmetį sukurta bent 16 vaikų darželių, plius viena pažangius mokymo metodus taikanti mokykla. Veikiant laisvos rinkos sąlygomis, kai reikia pasirūpinti patalpų nuoma, specialistų (kurių reikia daug ir gerų) užmokesčiais, motyvacinės programomis jiems, nuolatinio tobulėjimu užtikrinimu, geromis sąlygomis vaikams, šiuolaikine mokymo technika ir pažangiomis metodologijomis, nėra lengva. Visa ši schema veikia. Ir veikia pelningai. Didelis Austėjos nuopelnas – imti ir sukurti veikiantį verslą ir dar tokį specifinį.

Informacinės technologijos

Šiandien informacinių technologijų srityje dirbančių moterų visame pasaulyje yra vos penktadalis. Visuomet sakau, kad ši sritis yra per daug perspektyvi, per daug įdomi, per daug pelninga, kad vyrautų toks lyčių disbalansas. Maža to, esu 100 procentų įsitikinęs, kad didesnis moterų skaičius IT galėtų ir gerokai patobulinti teikiamas paslaugas, jų kokybę ir pasiūlą.

Tik pagalvokit, kasdieniame gyvenime moterys, lygiai taip pat kaip ir vyrai, naudojasi technologijomis. Tai reiškia, kad statistiškai pusė visų IT vartotojų yra moterys. O produktus joms kuria vyrai. Būtent todėl neabejoju, kad šioje srityje moterų laukia šviesus rytojus. Bet jau ir šiandien turime puikių pavyzdžių.

„Vinted“ ir jos siela Milda Mitkutė. Iš atrodytų visiškai paprastos idėjos prekiauti dėvėtais drabužiais internetu – išvystytas pasaulinis IT pagrįstas verslas. 8 šalyse veikiančioje platformoje, kurioje galima parduoti ar keistis nereikalingais drabužiais ir aksesuarais, užsiregistravę 13 milijonų vartotojų. Kasmet „Vinted“ platformoje parduodama daiktų už 100 milijonų eurų. Neseniai šis lietuviškas fenomenas, gimęs vienos moters galvoje, sulaukė 25 milijonų eurų investicijos. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad moterų veikla IT srityje, gali praturtinti kuriamų produktų spektrą. Šiuo atveju moterų silpnybė drabužiams pavirto į IT verslo stiprybę.

Informatikos ir matematikos profesorė Valentina Dagienė – jau ne kartą mano yra minėta, kaip didelis įkvėpimo šaltinis ne tik moterims, visiems, kas siekia aukštumų IT srityje. Prof. V. Dagienė jau seniai suprato, kad informacinės technologijos yra ateitis ir kad vaikus reikia įtraukti į šią sritį, kad mūsų jaunoji karta turi būti ne tik IT produktų vartotojais, bet ir kūrėjais. Būtent dėl to ji sugebėjo sukurti patrauklų vaikams būdą mokytis informatikos – informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“.

Šitas „Bebras“ – ne bet koks. Įsivaizduokite, pernai jame dalyvavo 1,5 milijono vaikų iš 50-ties valstybių. Kokie skaičiai! Fantastika! Beje, Valentina Dagienė yra penkių vaikų mama, įrodanti savo pavyzdžiu, kad motinystė ir profesinės aukštumos yra pakeliui.

Maža to, profesorė yra gavusi gausybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų už pasiekimus. Labai džiaugiuosi, kad ir man su komanda pagelbėjo pernai #SWITCH! metu pasiekti didžiausios programavimo pamokos pasaulyje rekordo. Profesorė sėja įkvėpimą, kaip kokius ridikėlius pavasarį. Mano pradėto Coder Dojo Lietuva judėjimo, mokančio vaikus programuoti, viena aktyviausių mentorių Laura Stalnionytė, ypatingą dėmesį skiria būtent mergaičių pritraukimui į stebuklingą programavimo pasaulį. Ji net specialų būrelį mergaitėms sukūrė.

Apskritai, viso mūsų Coder Dojo judėjimo tikslas buvo programavimu sudominti kuo daugiau mergaičių. Ir mums pavyko! Nuliukai ir vienetukai nebėra įdomūs tik berniukams. Mergaitės taip pat sėkmingai programuoja. Maža to, specialistai sako, kad mergaičių pasiūlyti programinių problemų sprendimo būdai dažnai būna daug kūrybingesni.

Prof. V. Dagienė yra sakiusi: „Mes, moterys, turime pačios patikėti, kokios svarbios esame savo darbovietei, šaliai, pasauliui, šeimai ir kaip mums gali daug kuo padėti technologijos. Jos šiandien dar nėra mums draugiškos, bet mes galime priimti iššūkį sukurti tobulesnes“. Būtent toks požiūris į moterį mūsų visuomenėje man yra labai priimtinas.

Lietuvos moterys yra geriausios pasaulyje. Tik bėda ta, kad kartais pačios to nežino. Pasitikėjimas savo galimybėmis ir žinojimas, kad gali keisti pasaulį – štai ko trūksta. O visą kitą – protą, profesionalumą, imlumą naujovėms, na, gerai gerai, ir grožį, jos turi.

Naujienos

3D spausdintuvus laimės geriausią labirinto dizainą sukūrę mokyklų komandos

Lietuvos mokyklos kviečiamos laimėti 3D spausdintuvus su programine įranga ir spausdinimo medžiaga Antano Guogos paramos fondo organizuojamame konkurse „3D Rock & Roll labirintas“. Trys geriausią labirinto dizainą specialioje programėlėje iki balandžio 7 d. sukūrusios mokyklų komandos turės galimybę rengti informatikos pamokas interaktyviau ir šiuolaikiškiau dar šį pavasarį.

„Sparčiais žingsniais keliaujame į skaitmeninį amžių, o naujosios kartos mokiniai entuziastingai ieško būdų, kaip kasdienybę paįvairinti technologijomis. Jie žingeidūs ir drąsūs. Jie kūrybiški ir inovatyvūs. Noriu suteikti papildomų įrankių įgyvendinti netikėčiausias idėjas“, – idėją organizuoti konkursą komentavo EP narys ir savo vardo paramos fondo steigėjas A. Guoga.

Pasak europarlamentaro, tai proga ne tik laimėti savo mokyklai naujosios kartos išradimą – 3D spausdintuvą su visa programine įranga ir spausdinimo medžiaga, bet ir galimybė informatikos pamoką organizuoti šiuolaikiškiau. Konkurso instrukcijos ir visa mokomoji medžiaga pateikiama anglų kalba.

Technologijos autoriai „Makers Empire“ veikia Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Azijoje. Pagrindinis jų tikslas – 3D spausdinimo technologiją pritaikyti informatikos pamokoms. Įmonės geriausi ekspertai yra parengę mokymo programą, skirtą pradinių ir vidurinių klasių mokiniams. Išsamūs pamokų planai padeda mokytojui organizuoti įdomią, šiuolaikišką ir, svarbiausia, kitokią informatikos pamoką. Mokiniai naudodamiesi programa ugdo loginį mąstymą, problemų sprendimo, bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius.

Pasak kūrėjų, 3D spausdinimo programomis, kurias su spausdintuvais mokyklos gali laimėti konkurse „3D Rock & Roll labirintas“, naudotis lengva ir įdomu, o sukurti naują dizainą užtrunka vos minutę. Laimėjusių mokyklų mokytojams bus suteikiama paprastai valdoma prieiga, kurioje jie gali matyti savo mokinių pasiekimus. Taip šioje prieigoje bus talpinami mokymo planai ir patarimai.

Konkurso organizatoriai ir partneriai: A. Guogos paramos fondas, „Makers Empire“, projektas „Užprogramuota sėkmė“.

Konkurso „3D Rock & Roll labirintas” sąlygos:
Konkurso dalyviai kviečiami sukurti 3D labirinto dizainą. Konkursas vyksta anglų kalba. Visos instrukcijos, kur ir kaip kurti labirinto dizainą bus pateikiamos užsiregistravus konkurso SVETAINĖJE. Užsiregistravęs mokytojas gaus unikalų registracijos kodą, kuris suteiks nemokamą prisijungimą prie „Makers Empire“ aplikacijos. Labirinto dizainą kuria mokiniai, kuriems mokytojas suteikia prisijungimo kodą ir paaiškina naudojimosi aplikacija žingsnius. Konkurse dalyvaujančių mokinių amžius ir kiekis nėra ribojamas. Iš visų konkursui atsiųstų dizainų balandžio 7 d. bus išrinkti trys geriausi, kurie savo mokyklai laimės 3D spausdintuvą.

Apie projektą „Užprogramuota sėkmė“
EP narys Guoga inicijuoja naują projektą „Užprogramuota sėkmė“. Projekto tikslas – iki Lietuvos šimtmečio minėjimo su programavimu supažindinti 10 000 mokinių iš visos Lietuvos. „Ar gali būti geresnė dovana Lietuvai už žingeidžius vaikus – ateities vizionierius?“, – sako A. Guoga. Projekto partneriai – Švietimo inovacijų ir technologijų asociacija (ŠVITA) ir „Infobalt“ asociacija.

--

Mokykloms 3D printerius dovanojantis A. Guogos paramos fondas kviečia skirti 2 proc. nuo GPM fondui ir prisidėti prie šios bei kitų švietėjiškų fondo remiamų iniciatyvų – programavimo pradžiamokslio užsiėmimų Coder Dojo Lietuva, modernių technologijų ir verslumo renginio #SWITCH!, technologinio raštingumo judėjimo "Užprogramuota sėkmė". Informacija, kaip pildyti deklaracijos formą čia.

Naujienos

A. Guoga. Lietuva – geriausia valstybė pasaulyje

Lietuva yra pati geriausia valstybė. Aš ne ironizuoju. Aš nuoširdžiai taip manau.
Mes esam labai linkę į saviplaką. Patys save murkdom po purvus dėl menkiausio nieko. O jau kai susiduriam su tikrai rimtomis problemomis, vietoj to, kad pasimokytume ateičiai, tik barstomės galvą pelenais ir vis kartojam: kitaip ir negali būti mūsų vargšėje Lietuvoje. Iš vis blogiausia yra tai, kad tas pesimizmas yra kur kas garsiau skelbiamas, nei šviesūs mūsų lietuviško gyvenimo atspalviai, nors tokių turime tikrai daugiau nei 50. Visas spektras šviesos gyvuoja Lietuvoje. Tik riekia nusivalyti rūką nuo akių ir, pažadu, tikrai tai pamatysime.

Korupcija. Rauname ją lauk.

Jei bet kurio atsitiktinio žmogaus gatvėje paklausime, kas jums labiausiai nepatinka mūsų valstybėje, dažnas atsakymas bus: visi – vagys. Tikrai, korupcija ir nebaudžiamumas už tai yra verti absoliučios netolerancijos. Tai, kad korupcija mus visus „užknisa juodai“, duoda vaisių. Kuo toliau, tuo labiau esame nepakantūs ne tik aukščiausių politinių sluoksnių korupcijai, bet ir tai smulkiai niekingai korupcijai, kurią matome arčiausiai mūsų. Ir čia ryškėja tokia šviesa tunelio gale, kokia gali būti tik geriausioje valstybėje pasaulyje.

Nekalbėsiu čia apie korumpuotus politikus. Jau daug apie juos pasakyta. Lieka tik teisėsaugai privesti bylas iki galo ir bausti kaltuosius taip, kad kitiems atšoktų noras panašiai elgtis. O jūs visi, tai yra rinkėjai, juos jau nubaudėte. Neabejoju, griežtai bausite ir ateityje.

Aš labiau norėčiau čia kalbėti apie tą įstaigose ir įstaigėlėse įsišaknijusią korupciją, kuri kone kiekvienam matoma ar iš aplinkinių kalbų žinoma. Čia turim nukelti kepurę prieš žiniasklaidą. Jų darbas atskleidžiant įvairiausias valstybės melžimo schemeles yra neįkainojamas. Lietuvos piliečiai pasitiki žiniasklaida. Yra išimčių, bet tendencija – labai ir labai teigiama. Ketvirtoji valdžia įgauna vis daugiau galių ir tai jai suteikia įrankius rauti blogybes iš mūsų visuomenės be pasigailėjimo. Šviesu? Man – taip.

Rasa Kazėnienė. Ji nėra tiesiog viena moteris viešai prakalbusi apie blogybes jos įstaigoje. Ji yra simbolis tos šviesos, kuri Lietuvoje auga sulig kiekviena diena. Prisiminkim „Krekenavos agrofirmos“ istoriją ir jos heroję Dalią Budrevičienę. Tada atrodė, kad moteris yra palikta viena prieš galingą įmonę. Jos skundas tuo metu buvo tik jos reikalas. Ji savo kovoje stovėjo viena. O tik pažiūrėkit, kokio palaikymo, supratimo ir pradrąsinimų šiandien sulaukė R. Kazėnienė. Už jos stovi visa Lietuva. Ačiū Rasai, kad nusprendė prabilti. Tikėkimės, tai padrąsins ir kitus, matančius betvarkę, kalbėti garsiai.

Tarp viešųjų pirkimų ir korupcijos mūsų šalyje dažnai, deja, dedamas lygybės ženklas. Kol kas. Bet negalime nepripažinti, kad situacija kinta. Štai kad ir Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų istorija. Pavėlavo čia valstybės pinigų „tratintojai“, oj pavėlavo. Galvojo, kad kaip visuomet, paskelbs konkursėlį su sąlygomis, pritaikytomis vienam tiekėjui. Pakels nepastebimai sąmatėlę keliais milijonais. Tyliai ramiai tuos pinigus „ištratins“, ir Lietuva džiaugsis, kad turi aptvarkytą seną sovietinę kriošeną gražiausioje sostinės vietoje. Nepavyko. Rekonstrukcijos projektas sustabdytas ir pakliuvo po padidinamuoju stiklu. Prisiminkim kitas garsias statybas – Valdovų rūmų epopėją. Ten taip pat buvo visokiausių įtarimų, bet valdžios buldozeris tuomet važiavo ir nuvažiavo, o korupcijos prieskonis liko. Tuomet pavyko sutvarkyti reikaliukus po „vsio zakono“ žyma, o šiandien – jau nebe. Ir tai teikia vilties.

Žmonės. Lietuvos sėkmė.

Daumantas Dvilinskas, jaunas finansų sektoriaus verslininkas, patekęs į „Forbes“ sudarytą įtakingiausių Europos finansų sektoriaus žaidėjų, kuriems dar nėra nei 30-ties, sąrašą. Biochemikas prof. Virginijus Šikšnys ir jo atrastas genomo redagavimo įrankis, prilygstantis revoliucijai medicinoje ir pelnęs tarptautinį pripažinimą bei vos per plauką nesulaukęs Nobelio premijos. 30-metė pasaulinio garso dirigentė Mirga Gražinytė - Tyla, dėl kurios kaunasi žymūs pasaulio orkestrai.

Broliai Saulius ir Aidas Dailidės ir jų sukurta vaizdų redagavimo programėlė, nurovusi stogą „Apple“ fanams. Matematikos ir informatikos profesorė Valentina Dagienė ir jos programavimo konkursas „Bebras“, kuriame kasmet dalyvauja po milijoną vaikų iš beveik 40 valstybių. 20 studentų, nusprendę pasveikinti Lietuvą su artėjančiu 100-mečiu ir pirmą kartą pasaulio istorijoje užauginti augalą kosminiame kūne - lietuvišką dobilą Mėnulyje! Galėčiau toliau vardinti ir vardinti šviesių Lietuvos protų pavyzdžius, kurie daro stebuklingus dalykus.

Tai mūsų žmonės! Žmonės, kuriais galime didžiuotis. Čia yra potencialas, kurį privalome išnaudoti Lietuvos augimui ir klestėjimui. Ir žinot ką? Tie žmonės greičiausiai nedaro savo žygdarbių todėl, kad galvoja apie ypatingus, aukštesnius tikslus. Jie tiesiog daro tai, ką gerai moka ir kuo mėgaujasi. Sėkmė eina paskui tokius žmones. Kiekvienas iš mūsų galime tokiu būti. Tik reikia rasti sritį, kurioje nardytume, kaip žuvis vandeny. Labai svarbu, kad turėtume sėkmingų darželio auklėtojų, sėkmingų policininkų, sėkmingų socialinių darbuotojų, sėkmingų sodininkų ir t.t. Iš šių mažų sėkmių mes pajėgūs sulipdyti ir geriausios pasaulio valstybės - Lietuvos - sėkmę.

Turtas. Ne bankuose.

Visuomet labai gerai, jei materialinė gerovė jau sukurta. Gal kam ir per drąsiai nuskambės, bet noriu pasakyti, didžiausias Lietuvos turtas slepiasi ne bankuose. Švari, retai apgyvendinta valstybė, kurioje ežerų, miškų, pievų santykis vienam žmogui yra kur kas didesnis, nei 80 procentų pasaulio. Šį mūsų privalumą galime paversti labai rimta ekonomikos auginimo mašina. Pusė pasaulio labai daug atiduotų, kad galėtų pasimėgauti tyru oru ir gamtos apsuptimi, kurią turim ir dažnai neįvertinam. Kalkime iš to pinigus.

Iš kitos pusės, esame rimtai moderniųjų technologijų srityje pažengusi valstybė. Sparčiausias internetas, geri specialistai, augančios įmonės leidžia mums save pozicionuoti, kaip skaitmenine kryptimi einančią šalį. O sudėkime šiuos du elementus - ekologišką ir skaitmeninę valstybės kryptis - gausime kokteilį, kuriam atsispirti neįmanoma. Lietuvos sėkmės kokteilį.

Nesiginčysiu su tais, kurie sakys, kad materialinės gerovės mūsų žmonėms reikia čia ir dabar. Lietuvoje gyvena daugybė žmonių, kuriems nesiklosto viskas labai lengvai ir pragyvenimas labiau prilygsta išgyvenimui. Bet lygiai taip pat yra daugybė, kuriems sekasi labai gerai, kurie dirba ir užsidirba ir tokiu būdu kuria Lietuvą.

Baigdamas šią odę sėkmės Lietuvai noriu pasakyti vieną esminių privalumų, leidžiančių Lietuvą vadinti geriausia valstybe pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų galime kurti savo Lietuvą šiandien. Ir tai yra fantastinė galimybė, kuria turime didžiuotis. Kiekvienas galime prisidėti prie Lietuvos sėkmės istorijos. Nesvarbu, ar augindami laimingus vaikus, ar puoselėdami savo sodą, ar tvarkingai atlikdami savo pareigas darbe, ar kurdami verslą patys. Kiekvienas mažas darbelis skaitosi. Kiekvienas yra svarbus geriausioje pasaulio valstybėje.