Naujienos

#SWITCH2017 paaiškins, kaip į Lietuvą atvilioti „Teslą“ ir kvies į robotų kovas

Nuo „Bored Panda“ kūrėjo ir „Yahoo“ bei „Google“ atstovų vizito iki ekspertų paskaitų apie kibernetinį saugumą bei dalyvavimo robotų kovose. Rugsėjo 19 d. jau trečius metus iš eilės vyksiantis didžiausias Baltijos šalyse nemokamas moderniųjų technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! iš Vilniaus persikelia į Kauną, kurio „Žalgirio“ arenoje susitiks visi, neabejingi pažangai, pradedant talentingu jaunimu, baigiant vizionieriais ir visuomenės lyderiais. Planuojama, kad šių metų #SWITCH! renginys pritrauks daugiau nei 10 tūkst. dalyvių, tarp kurių bus verslo ir politikos atstovai, moksleiviai, jaunimas ir mokytojai.

Kaip pasakoja Europos Parlamento narys ir #SWITCH! sumanytojas bei rengėjas Antanas Guoga, šio renginio pranešėjų – elektroninio verslo žinovų ir vizionierių pasakojimai jaunimą neabejotinai padrąsins gyvenime turėti didelius užmojus bei nesustabdomai siekti savo tikslų.

„Pamokančios ir padrąsinančios istorijos, ypač girdimos iš Lietuvos ir užsienio verslo bei visuomenės lyderių ar įvairių startuolių kūrėjų, įkvepia veikti. O jeigu norime, kad konkurencinga ir šiuolaikiška Lietuva taptų realybe, jaunimas su neribotomis skaitmeninio pasaulio galimybėmis turi susipažinti kuo anksčiau. Tai vienintelis kelias konkuruoti pasaulyje“, – įsitikinęs A.Guoga.

Šiųmetis #SWITCH! renginys ypač didelį dėmesį skirs pačioms karščiausioms ir aktualiausioms skaitmeninės rinkos temoms – kibernetiniam saugumui, privatumui elektroninėje erdvėje bei elektroninei prekybai, kurias be kitų pranešėjų nagrinės interneto milžinių „Google“ bei „Yahoo“ atstovai.

Vienas iš „Tesla“ susidomėjimą sukėlusio „Minecraft Gigafactory“ projekto organizatorių Vytautas Butkus bandys atsakyti į klausimą, kaip į Lietuvą prisikviesti Eloną Muską ir kada ateis metas, kai mūsų šalyje važinėsime tik elektromobiliais.

Viešųjų ryšių technikos šiuolaikiniame pasaulyje turi padėti patraukti vadinamosios scrolinimo kartos dėmesį. Kas geriau apie jas ir apie tai, kuo gyvena dabartinis jaunimas, galėtų pakalbėti, nei vienas iš svetainės „Bored Panda“ vadovų Dominykas Remeika, atskleisiantis interneto užkariavimo planą. Jaunimui apie technologijų įtaką mūsų gyvenimui artimoje ateityje pasakos „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Apie skaitmeninės rinkos galimybes finansinių paslaugų tiekėjams kalbės Lietuvos banko valdybos ir „Swedbank“ atstovai, o su medicinos technologijų potencialu supažindins ne tik už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, bet ir A.Guoga, „Investuok Lietuva“ vadovas Mantas Katinas ir kiti renginio dalyviai.

#SWITCH! programą šiais metais nuspręsta papildyti ir unikaliu projektu #SWITCH! Mokslo mugė, kuriame universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir neformalaus ugdymo atstovai iš visos Lietuvos pristatys su technologijomis ar verslumu susijusias studijų programas.

„Vis dar gajus stereotipas, jog technologinės pakraipos studijų programos nėra skirtos kiekvienam, kad jos orientuotos tik į siaurą jaunuolių ratą. Tikiuosi, kad ši mugė padės sugriauti šiuos mitus ir išlaisvins nuo ribojančių stereotipų“, – kalbėjo A.Guoga.

2017 m. #SWITCH! renginys dalyviams pasiūlys apsilankyti ir jau tradicine tapusioje Cool&Crazy technologijų erdvėje, suteikiančioje galimybę naująsias technologijas ir inovacijas išbandyti praktiškai. Čia bus galima virtualioje realybėje skristi parasparniu, išbandyti 3D spausdintuvą ir technologijų pabėgimo kambarį, išmokti skraidinti droną ir net sudalyvauti robotų kovose.

Kaip ir ankstesniais metais, taip ir šiemet programuotojus, dizainerius, produktų ir verslo vystytojus bei e.verslo entuziastus į komandas burtis ir kurti naujus skaitmeninius verslus kvies #SWITCH! hakatonas. Jis bus vienintelė renginio dalis, kuri prasidės dar rugsėjo 18 d. Hakatono komandų sukurti projektai bus įvertinti rugsėjo 19 d.

Kad tokio masto renginys būtų įgyvendintas, neprašant mokesčio iš jo dalyvių, įmanoma tik partnerių ir rėmėjų pagalba. Renginio pagrindiniai rėmėjai: „Swedbank“, asociacija EAMSP, rėmėjai – „Google“, „Yahoo“, kiti rėmėjai. Organizaciniai partneriai: MITA, Ūkio ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija.

Naujienos

5000 moksleivių sukurtų dizaino darbų varžėsi dėl 3D spausdintuvų

Mėnesį trukusiame Antano Guogos fondo organizuotame konkurse „3D Rock & Roll labirintas“ savo originalius dizaino darbus pateikė daugiau nei 2000 moksleivių iš 100 mokyklų visoje Lietuvoje. 3D klases savo mokyklose įrengs Panevėžio r. Velžio gimnazija, Kauno KTU Vaižganto progimnazija bei Vilniaus Simono Daukanto progimnazija, kurių moksleiviai suprogramavo išradingiausius labirintus.

Panevėžio r. Velžio gimnazija "Kūrėjų pilis"

Konkurso dalyviai buvo kviečiami sukurti 3D labirinto dizainą. Tarp finalistų darbų – lietuviška atributika apipavidalinti pilies labirintai, sudėtingi kubai ar spalvotos piramidės. Iš 5000 sukurtų dizaino darbų daugiausiai komisijos simpatijų sulaukė Panevėžio rajono moksleivių sukurta „Kūrėjų pilis“.

„Esu sužavėtas jaunimo aktyvumu ir kūrybiškumu. Jų žingeidumas ir sukurti darbai parodo, kad mūsų jaunimas gali tapti aukščiausio lygio inovatoriais, garsinančiais Lietuvą savo kūryba ir technologiniais gebėjimais,“ – sakė konkurso sumanytojas europarlamentaras, filantropas Antanas Guoga.

Konkurso „3D Rock & Roll labirintas“ laimėtojams Antano Guogos paramos fondas dovanos vieną iš trijų naujosios kartos išradimų – 4000 eurų vertės 3D spausdintuvą. Kartu su spausdintuvu mokyklai dovanojama reikalinga programinė įranga, pamokų planai ir spausdinimo medžiaga. Visa tai suteiks galimybę informatikos pamokas mokykloje rengti interaktyviau ir šiuolaikiškiau. Mokytojams bus surengti naudojimosi technologija bei kūrybiškumo skatinimo mokymai.

„3D spausdintuvą esame matę įvairiose parodose, tačiau su juo dirbti dar neteko. Galime tik įsivaizduoti, kokios atsiveria galimybės mokinių kūrybiškumui skatinti su moderniomis technologijomis“, – sakė vienos iš laimėtojų, Panevėžio r. Velžio gimnazijos IT mokytoja metodininkė Edita Davidonytė.

Anot jos, vaikai galės praktiškai pamatyti, kaip materializuojasi jų suprogramuotos idėjos, kaip jos virsta realiais objektais. „Ne tik pamatę, bet ir turėdami galimybę praktiškai išbandyti, taikyti naujausias technologijas, mokiniai pajus ryšį tarp teorijos ir praktikos“, - džiaugėsi mokytoja.

Konkursas „3D Rock & Roll labirintas“ vyko kaip viena iš projekto „Užprogramuota sėkmė“, kurio tikslas iki Lietuvos šimtmečio minėjimo su programavimu supažindinti 10000 mokinių iš visos Lietuvos, dalių. Konkurso komisiją sudarė organizatoriai ir partneriai: A. Guogos paramos fondas, 3D dizaino technologijos autoriai „Makers Empire“ ir projekto „Užprogramuota sėkmė“ komanda.

Labirintas. KTU Vaižganto progimnazija

Haunted Castle. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Naujienos

A. Guoga: Miškų romantika baigiasi, kai prasideda pinigai

Meilė miškams man perduota su krauju. Mano mama buvo miškininkė. Mano globėjas Algis Underis, pas kurį leisdavau vasaras, kai jau mama buvo išvykus į Australiją, buvo miškininkas Alytaus rajone, Kalesnykuose. Labai gerbiamas žmogus – tikras savo krašto šviesulys. Tai taip ir augau, matydamas pagarbą miškui.

Kai tik grįžęs į Lietuvą nusprendžiau ieškoti vietos, kur įkurti viešbutį, atvykau apžiūrėti Anupriškių. Ir likau sužavėtas. Ne, ne ežero ir ne pastatų komplekso, kuris ten jau stovėjo. Likau sužavėtas miško. Iki dabar man geriausia dalis Anupriškėse – miškas. Turime specialistų, kurie nuolat prižiūri, puoselėja ir padaro šį mišką pasiekiamą ir prieinamą visiems gamtos pasiilgusiems. Pats geriausiai atsipalaiduoju ir galvą išsivalau, vaikščiodamas po mišką. Pripažinkim, mus, lietuvius miško romantika veikia kažkaip labai pozityviai. Bet... miškas yra ne tik romantika, o ir dideli pinigai. O ten kur pinigai, romantika baigiasi.

Verslas, kur reikalinga protinga grąža

Miškai yra verslas. Valstybės verslas. Naudos gavėjas esame mes visi, Lietuvos piliečiai, todėl tai, kokią grąžą mums visiems duoda mūsų turtas – miškas, yra bendras visų mūsų interesas. Interesas iš to, ką turime, uždirbti kiek įmanoma daugiau.

Kur esame dabar? Situacija neatrodo labai romantiškai. Lietuviškus 0,77 milijonus hektarų miško prižiūri 42 urėdijos. 42 atskiros įmonės! Su savo vadovais, buhalteriais, teisininkais, viešųjų ryšių specialistais ir kitais su miško darbais „žiauriai susijusiais“ etatais.
Latvijoje – beveik dvigubas miškų plotas, Estijoje labai panašus į mūsiškį, Švedijoje – tris kartus didesnis, Suomijoje – beveik keturis. Visose šiose mūsų regiono valstybėse veikia po vieną valstybinę įmonę, kur rūpinasi miškais. Darbuotojų skaičius: Estija – 726 darbuotojai, Švedija – 851, Latvija – 1233, Suomija – 1549. Ir štai Lietuva – 4013 darbuotojų, dirbančių urėdijose! Įdomiausia, kad dirbančiųjų efektyvumas taip pat nespindi, nes pelningumas tikrai ne kažką... Lietuva – 16%, Latvija – 23,8%, Estija – 22,5, Suomija – 30,9%, Švedija – 33,2%. Ar jums čia viskas atrodo tvarkoj? Man nelabai. Tai kur čia šuo pakastas?

Iš kur čia bus to pelno, kai reikia išlaikyti 42 įmonių administracinį aparatą. Administracinės reformos, leidusios gerokai suefektyvinti miškų sistemą, Latvijoje ir Estijoje buvo įvykdytos dar 1999 metais. O mes vis dar tąsomės su tomis legendomis apie korupciją, urėdų dvarais, giminių įdarbinimais, medžioklėmis išrinktiesiems ir t.t. Susidaro toks įspūdis, kad urėdijos dirba tam, kad dirbtų, o ne tam, kad duotų pelną savo šeimininkui, t. y. valstybei. Beje, nedidelis skirtumas nuo visų kitų valstybinių įmonių supratimo apie jų misiją šiame pasaulyje. Kažkokiu iškreiptu būdu mūsų valstybinės įmonės, nesupranta, kad jų pagrindinė užduotis - šeimininkui, t. y. valstybei, uždirbti kuo daugiau iš jos turimo turo, t. y. miškų, kurį valstybė toms įmonėms yra patikėjusi valdyti.

Schemos schemutės

Valstybei vieną dieną ėmė ir atsibodo betvarkė, todėl ji nusprendė imti ir susitvarkyti. Juk kiek galima nuolaidžiauti? Jau prie Kubiliaus „Saulėlydžio“ komisija bandė nuleisti urėdijas iš padangių į realų gyvenimą – nepavyko. Apie socdemus jau net nekalbu – jie apskritai laikomi urėdų „biznio schemučių“ varovais. Tai kur jau ten, nei plaukelis nekrito nuo kunigaikščių urėdijose galvų.

Tai iš kur ta urėdijų galia? Kodėl už laimėtą urėdo „sostą“ duodamas 100 tūkstančių kyšis? Kodėl net Prezidentė atviru tekstu urėdijas vadina nomenklatūrinio valdymo ir korupcijos simboliu. Juk iš pirmo žvilgsnio, tik grybai ir uogos, o tokie „bizniai“ vyksta. Variantų schemutėms yra gausybė. Pažiūrėkim tik į vieną hipotetinę schemą.

Įsivaizduokit, kad Lietuvoje gyvuoja viena didelė ir įtakinga bendrovė, beveik turinti biokuro tiekimo monopolį. Kas yra biokuras? Mediena. Iš kur ta milžinė biokuro gamintoja gauna medieną? Iš urėdijų. Nereikia net verslo pradžiamokslio perkąsti, kad suprastume – milžinės biokuro gamintojos sėkmė, tai yra uždirbami pinigai, priklauso nuo to, kaip pigiai jie įsigyja medieną ir kaip brangiai parduoda paruoštą biokurą. Lietuva - šalis, neturinti didelės perkamosios galios, tai antkainius produkcijai gamintojas turi prisižiūrėti. Bet visada yra galimybių pasiderėti dėl žaliavos, t. y. medienos, kainos. Tai ta milžinė įmonė ir derasi. Derasi nuoširdžiai su puikiaisiais mūsų visų interesus atstovaujančiais urėdais. Tik bėdelė gali būti tame, kad kainą suderėti galima labai mažą, nes nėra jokios kontrolės. Kad derybos tikrai įvyktų, skirtumą galima pasidalinti neoficialiai. Be to, kas ten pamatuos, kokį kiekį medienos už suderėtą kainą iš tiesų gavo pirkėjas. Juk gali dosnus pardavėjas, t. y. urėdas, užmesti šiek tiek „magaryčių“. Tai va taip ir kala pelnus mūsų įsivaizduojama hipotetinė biokuro monopolininkė. Tai va taip ir auga urėdų dvarai gražiausiose Lietuvos vietose.

Prie hipotezės pridėkime faktą. Kai buvo paskelbti ketinimai, kad bus imtasi urėdijų reformos ir tos, kurios dirba nepelningai ar mažai pelningai, bus jungiamos su geriau besitvarkančiomis, tos nepelningosios sukruto. Ėmė dirbti! O gal tiesiog apskaitas pakoregavo. Ir stebuklas įvyko – pelningumas išaugo. Pasirodo, yra galimybių. Pasirodo, gal čia tik kontrolės ir apskaitos problema. Ar tiesiog labai didelis nenoras ką nors keisti?

Bet ką noriu labai griežtai pabrėžti – žuvis pūva nuo galvos. Paprasti miškų sistemos darbuotojai su tokiomis schemutėmis neturi nieko bendro. Čia viršūnių problema, tad ją ir reikia spręsti.

Ne kirviu, o žodžiu

Sveikinu premjero ir jo Vyriausybės užsidegimą imti jautį už ragų ir iš pagrindų pertvarkyti Lietuvos miškų sistemą. Tik bėda tame, kad mes nesame policinė valstybė. Čia įsakymai iš viršaus netinkami. Pakomandavus neįvyksta neginčytinas įsakymo įgyvendinimas. Čia reikia su žmonėmis kalbėtis.

Įsivaizduokit, 4 tūkstančiai sistemoje dirbančių žmonių, jų šeimos, giminės, visi pakabinti nežinomybėje. Žmonės, regionų šviesuliai, ilgus metus praleidę miške, dabar nežino, nei kaip bus, nei kas bus. Jie neturi kitų profesijos galimybių. Jie yra miškininkai. Ir visi šie žmonės dabar jaučiasi valstybės apšmeižti, apjuodinti. Miškininkai jaučia, kad pagarba, kuri amžių amžiais lydėjo Lietuvos miškininkus, yra sutrypta. Kaip galima šią problemą spręsti? Pradėti kalbėtis su žmonėmis, o ne buldozeriu stumti skubotus sprendimus. Jei jau taip numatyta, tai gal ir pasakykite žmonėms, kad miškininko profesija svarbi, kad jie yra neatsiejama miškų ekosistemos dalis. Visi supranta, kad korupcinės schemutės ne tų žmonių, kurie miške realų darbą atlieka, sumąstytos ir įgyvendintos.

Pasikalbėjau su savo bičiuliu girininku, kuris šį darbą dirba 15 metų. Miškininkai, net tie, kurie ne administracijose dirba, ir nebūtų pirmi atleidimo linijoje, reformos atveju, visi yra išsigandę. Sako, kur dėsis profesinį miškininko išsilavinimą turintis žmogus, kai į jo vietą ateis iš administracijos atleistas miškininkas su aukštuoju? Nors valdžia tikina priešingai, miškininkai bijo, kad planuojamą reformą skaudžiausiai pajaus socialiai jautriausios miškininkų grupės. Ir į tai, ką galvoja miškų sistemoje dirbantys žmonės, negali numoti ranka. Miškininkas – ne darbas, tai gyvenimo būdas. Miškininkai neskaičiuoja darbo valandų. Jie nuolat miške, cituoju savo bičiulį: su medžiais, paukščiai pasikalba, mišką ateinančioms kartoms augina. Negalima į tai numoti ranka.

Susumuojant, reformos visuomet yra labai gerai. Tai progresas, kuris veda mus į priekį. Bet niekada negalima pamiršti, kad už kiekvienos reformos stovi gyvi žmonės ir tradicijos, kurių negalima nepaisyti. Šiek tiek daugiau jautrumo – štai ko norėčiau palinkėti mūsų Vyriausybei. Dar turit laiko visoms numatytoms permainoms įgyvendinti. O su žmonėmis niekada nepamaišys pasiklabėti. Labai norėtųsi, kad nepaisant pinigų, kurie „auga“ mūsų miškuose, romantika ir tradicija taip pat būtų išlaikyta.