Naujienos

A. Guoga: kada profesinės nokautuos universitetus?

Profesinis mokymas šiandien Lietuvai yra per svarbus, kad leistume jam dūsti aferų pilnuose skandaluose. Nesibaigiantis srautas apie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) direktorės Laimutės Anužienės galimas aferas, išveda iš pusiausvyros. Akivaizdu, kad Švietimo ir mokslo ministerijai jau nebeužtenka tik pagrūmoti atleidimais. Visa profesinio mokymo sistema verksmu šaukiasi sisteminių pokyčių. Receptų pokyčiams yra ir jie sėkmingai išbandyti.

Nepriklausomas, nepolitinis valdymas
Atrodė, tarsi „profkės“ etiketės per pastaruosius metus daugeliui profesinių buvo pavykę atsikratyti, tačiau šaukštas deguto, su eile nusikalstamų aferų, grąžino degradacijos jausmą. Kauno „perliukas“ KMPMC – šio grobstymo viršūnė, vienas didžiausių besireabilituojančių profesinių mokyklų pūlinių, visus iki tol sukurtus rezultatus, nubloškusių atgal į „profkės“ erą.

Pagrasinamais atleisti vieną ar kitą profesinės vadovą spręsim tik paviršines problemas. Laikas pakelti profesinį mokymą į naują kokybinį lygmenį, kad ateitų galas profesinių mokyklų gyvybiškai svarbių resursų švaistymui, galbūt net nusikalstamai veiklai. Ir pradėti nuo profesinių mokyklų valdymo sutvarkymo, remiantis jau veikiančiais sėkmingais verslo ir valstybės bendradarbiavimo pavyzdžiais:

1. Tik nepriklausomiems dalininkams atėjus susitvarkys profesinio mokslo sistema. Turime puikių įmonių ir organizacijų, profesionalių ir motyvuotų žmonių. Raginu visus įsitraukti į šį procesą, tapti profesinių mokyklų dalininkais ar partneriais. Kviečiu sukurti naujas kokybiškas talentų kalves ir iš esmės gali pakeisti vis silpstančią mūsų darbo jėgą. Nepriklausomų dalininkų kontrolė užkirs kelią aferoms ir užtikrins gerą vadybą.

2. Švietimo ir mokslo ministerija turi visus svertus sudaryti palankias sąlygas tokiems partneriams atsirasti. Ne gražūs fasadai, dešimtis milijonų kainuojantys funkciniai centrai ar brangios laboratorijos kuria šiuolaikiškai ir efektyviai veikiančią švietimo įstaigą. Ją kuria skaidrus ir profesionalus valdymas, atsidavę, kompetentingi mokytojai (su jų įgūdžius atliepiančiu solidžiu atlyginimu) ir verslo poreikius tenkinančios mokymo programos. ŠMM, profesinių mokyklų ir verslo dialogo pradžia – vienas pirmųjų iš žingsnių, kuris pradėtas su puikiai veikiančiais pavyzdžiais. Reikia rimto žingsnio tai išjudinti visame profesinių mokyklų tinkle.

Profesinės mokyklos – svarbios kaip niekada
Labai gaila, kad dėl minėtų skandalų profesinių mokyklų svarba visuomenėje vis dar lieka neįvertinta. Ir tai didelė klaida. Besikeičiančioje globalioje ekonomikoje greitas ir kokybiškas darbo jėgos rengimas ir perkvalifikavimas tampa svarbus kaip niekad.

Būtent profesinio mokymo grandis švietimo sistemoje gali padėti atsikratyti darbo rinkoje atsiradusių dviejų, atrodo, nesuderinamų reiškinių. Lietuvoje trūksta ir darbo vietų, ir darbuotojų. Klausimas, ar tie, kurie niekaip negali rasti darbo, negalėtų įsidarbinti tose įmonėse, kurios niekaip neranda darbuotojų? Pasirodo, ne.

2015-ais m. Lietuvoje tų, kurie baigė aukštąjį ir įstojo į profesinę mokyklą praėjusiais metais buvo 1800, 2016 – 2500. Taigi į profesines mokyklas įstojusių aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius išaugo net 40 proc. Kodėl? Gavę universitetinį išsilavinimą, žmonės dažniausiai neįgyja praktinių žinių. Geriausias XX a. Pasaulio investuotojas Warren Edward Buffet mėgo sakyti: „Rizika atsiranda, kai nežinai, ką darai“. Jokie mokslai nepadės, jeigu tu nežinai, kaip pasinaudoti įgytomis žiniomis.

Pavyzdžiui, Vokietijoje beveik 60 procentų jaunuolių įgyja profesiją profesinėje mokykloje ir tik 18 procentų universitete. Šveicarijoje baigusių profesines mokyklas procentas dar aukštesnis – beveik 80 procentų. Kas antras bankininkas ten studijavo būtent profesinėje mokykloje. Lietuvoje gi beveik du trečdaliai procentų mokyklas baigusių nesirenka profesinio mokymosi iš dalies dėl jo prasto prestižo ir tokių skandalų kaip L.Anužienės. Todėl ir turime situaciją, kai dažnai prekybos centro kasoje sėdi teisininkė, o plyteles butuose kloja pedagogas.

Profesinės – į pagalbą perspektyviausiai rinkai
Tęsiant apie Lietuvos darbo rinkos paradoksus, INFOBALT ištyrė, kad siekiant patenkinti šiandienius bei 3 metų perspektyvos informacinių ir technologijų ryšių (IRT) sektoriaus poreikius, rinkai reikės papildomų beveik 11 tūkstančių IT specialistų. Lietuvoje veikiančios IRT įmonės jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 3 tūkst. IRT specialistų, o per artimiausius trejus metus reikės dar papildomai 8 tūkstančių.

Net 93 proc. tyrime dalyvavusių INFOBALT narių patvirtino, kad per artimiausius trejus metus planuoja verslo plėtrą bei ketina įdarbinti beveik dvigubai daugiau specialistų nei jų skaičiuojama šiuo metu. Augs programuotojų, testuotojų, sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių, konsultantų, tinklų inžinierių, vartotojų sąsajų kūrėjų, IT grafikos dizainerių ir kitų IRT specialybių darbuotojų poreikis.

Pokyčiai praktiškai
Pasauliui skaitmenizuojantis patys privalome ugdyti šiuolaikinėse technologijose „kietus“ profesionalus, jeigu norime būti konkurencingi. Profesinės mokyklos gali padėti šioje srityje labiausiai, atliepdamos, ko reikia šiandieniniam verslui ir valstybės ekonominei raidai. Profesinėse mokyklose amato turi mokytis tie, kurie mato save sėkmingais praktikais.

Matydamas profesinio mokymo svarbą, o ir išmanydamas verslą internete praktiškai, prieš dvejus metus tapau Kauno informacinių technologijų (KITM) mokyklos dalininku. Įsipareigojo padėti KITM siekti modernaus darbo rinkos poreikius atitinkančių IT specialistų rengimo. Mokyklos ir mano komandos pastangomis šiuo metu KITM yra lyderiaujanti modernių technologijų specialistų mokykla, išsiveržusi į profesinio mokymo rinkos lyderes ir pristačiusi eilę mokymo naujienų. Pavyzdžiui, prieš metus oficialiai atidaryta „Red Hat“ akademija, kurią baigę specialistai gaus svarbų tarptautinį IT sertifikatą, pripažįstamą visų Lietuvos ir užsienio IT įmonių. Atidaryta CISCO akademija, absolventai kartu su diplomu gauna CISCO pripažįstamą sertifikatą. Kiek pavyko pasiekti čia išvardinti prireiktų ne vieno paragrafo, tačiau šiandien į šią mokyklą nebetelpa visi norintys, o dalis įsidarbina dar bestudijuodami.

Reikia įkvėpimo?
Profesionaliai valdomos profesinės mokyklos turi visas galimybes permesti per petį universitetus, konkuruodamos dėl studijų pasirinkimo. O realų profesinį išsilavinimą vietoj fiktyvių studijų popieriuko teikianti mokykla – padėti visos Lietuvos ekonominiam augimui.

Visi mūsų KITM projektai orientuoti paruošti specialistus technologijų darbo rinkai, pasiremiant pasaulinio garso technologijų kompanijų programomis. Panašiai mokymo programas galėtų inicijuoti ir lietuviški verslai prisidėdami savo žiniomis, tapdami dalininkais ar mažų mažiausiai bendraudami su profesinėmis mokyklomis ir išsakydami savo poreikius. Juk kalba eina apie specialistus, kurie rytoj bus darbuotojais mūsų kompanijose. Siūlyčiau verslui taupyti rytojaus laiką ir prisidėti prie tinkamo profesionalių darbuotojų rengimo šiandien. Nežinote, kaip? Kreipkitės! O jeigu reikia platesnio įkvėpimo ateikite į modernių technologijų ir verslumo renginio #SWITCH! mokslo mugę rugsėjo 19 d. Kaune.

Naujienos

Lithuanian MEP and poker star Tony G buys basketball club “Lietuvos rytas” to save its dignity after racist scandal

European Parliament member, former world famous poker star and philanthropist Antanas Guoga, mostly know as Tony G, a few hours ago bought the major share of the famous Lithuanian basketball club “Lietuvos rytas”. The club was derided by international media after the highly offensive racist claims of the clubs’ former president.

Delfi.lt foto

Antanas Guoga said: “Basketball is in the hearts and souls of all Lithuanians. I want to assure you that I will do my utmost to ensure that even the slightest discrimination won’t be tolerated. I apologise to all the basketball players and fans all over the world for the comments of the former president of the club. Therefore, I made a decision to step in and buy the major share of “Lietuvos rytas” to bring changes of attitude, policy, management and direction of the club. Vilnius can become the most tolerant and open city in Europe”.

He hopes that the big change in the clubs’ management will help the club to save the dignity of its fans and the position in the EuroCup. The new owner of “Lietuvos rytas” has publicly called for the fans and the community of the Lithuanian capital Vilnius to get involved in the management of the club and have a say on the most important decisions.

“Lietuvos rytas” has triumphed twice in the EuroCup, once in North European Basketball League, three times in the Baltic Basketball League. The club has won the Lithuanian Championships - five times, Lithuanian Cup - four times.

As a Lithuanian MEP, Mr Guoga is well known for his anti-homophobic initiatives. Following the events in the United States in January where President Trump signed an executive order so called ''Muslim ban'', he initiated a motion for the resolution of the European Parliament on fighting discrimination based on race, religion and nationality, which was signed by 64 MEPs from 6 major political groups. Last year, the Lithuanian politician and entrepreneur invited Afghan refugee to work in his company at his resort.

Mr. Guoga has been involved in Lithuanian basketball for quite some time. When the country's national team failed to directly qualify for the 2010 FIBA World Championship in Turkey and had to apply for a wild-card entry, he paid a large share of the application fee of €500,000. The team was chosen for the tournament, and won the bronze medal. He was the national basketball team's manager from 2010 until 2012 and served as the vice-president of the Lithuanian Basketball Federation until 2016.

Lithuanian MEP Antanas Guoga is actively involved in a number of Digital Single Market topics. Being an entrepreneur himself, Guoga works for better conditions for European businesses, especially in the technology sector. Guoga was chosen as the Lithuanian representative in the POLITICO 28 and POLITICO 40 list. Before focusing on politics, Guoga was better known by his poker-playing alias 'Tony G'. MEP Guoga is a committed philanthropist. His full salary earned working as an MEP is dedicated to charitable activities.