Naujienos

5000 moksleivių sukurtų dizaino darbų varžėsi dėl 3D spausdintuvų

Mėnesį trukusiame Antano Guogos fondo organizuotame konkurse „3D Rock & Roll labirintas“ savo originalius dizaino darbus pateikė daugiau nei 2000 moksleivių iš 100 mokyklų visoje Lietuvoje. 3D klases savo mokyklose įrengs Panevėžio r. Velžio gimnazija, Kauno KTU Vaižganto progimnazija bei Vilniaus Simono Daukanto progimnazija, kurių moksleiviai suprogramavo išradingiausius labirintus.

Panevėžio r. Velžio gimnazija "Kūrėjų pilis"

Konkurso dalyviai buvo kviečiami sukurti 3D labirinto dizainą. Tarp finalistų darbų – lietuviška atributika apipavidalinti pilies labirintai, sudėtingi kubai ar spalvotos piramidės. Iš 5000 sukurtų dizaino darbų daugiausiai komisijos simpatijų sulaukė Panevėžio rajono moksleivių sukurta „Kūrėjų pilis“.

„Esu sužavėtas jaunimo aktyvumu ir kūrybiškumu. Jų žingeidumas ir sukurti darbai parodo, kad mūsų jaunimas gali tapti aukščiausio lygio inovatoriais, garsinančiais Lietuvą savo kūryba ir technologiniais gebėjimais,“ – sakė konkurso sumanytojas europarlamentaras, filantropas Antanas Guoga.

Konkurso „3D Rock & Roll labirintas“ laimėtojams Antano Guogos paramos fondas dovanos vieną iš trijų naujosios kartos išradimų – 4000 eurų vertės 3D spausdintuvą. Kartu su spausdintuvu mokyklai dovanojama reikalinga programinė įranga, pamokų planai ir spausdinimo medžiaga. Visa tai suteiks galimybę informatikos pamokas mokykloje rengti interaktyviau ir šiuolaikiškiau. Mokytojams bus surengti naudojimosi technologija bei kūrybiškumo skatinimo mokymai.

„3D spausdintuvą esame matę įvairiose parodose, tačiau su juo dirbti dar neteko. Galime tik įsivaizduoti, kokios atsiveria galimybės mokinių kūrybiškumui skatinti su moderniomis technologijomis“, – sakė vienos iš laimėtojų, Panevėžio r. Velžio gimnazijos IT mokytoja metodininkė Edita Davidonytė.

Anot jos, vaikai galės praktiškai pamatyti, kaip materializuojasi jų suprogramuotos idėjos, kaip jos virsta realiais objektais. „Ne tik pamatę, bet ir turėdami galimybę praktiškai išbandyti, taikyti naujausias technologijas, mokiniai pajus ryšį tarp teorijos ir praktikos“, - džiaugėsi mokytoja.

Konkursas „3D Rock & Roll labirintas“ vyko kaip viena iš projekto „Užprogramuota sėkmė“, kurio tikslas iki Lietuvos šimtmečio minėjimo su programavimu supažindinti 10000 mokinių iš visos Lietuvos, dalių. Konkurso komisiją sudarė organizatoriai ir partneriai: A. Guogos paramos fondas, 3D dizaino technologijos autoriai „Makers Empire“ ir projekto „Užprogramuota sėkmė“ komanda.

Labirintas. KTU Vaižganto progimnazija

Haunted Castle. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Naujienos

A. Guoga: Miškų romantika baigiasi, kai prasideda pinigai

Meilė miškams man perduota su krauju. Mano mama buvo miškininkė. Mano globėjas Algis Underis, pas kurį leisdavau vasaras, kai jau mama buvo išvykus į Australiją, buvo miškininkas Alytaus rajone, Kalesnykuose. Labai gerbiamas žmogus – tikras savo krašto šviesulys. Tai taip ir augau, matydamas pagarbą miškui.

Kai tik grįžęs į Lietuvą nusprendžiau ieškoti vietos, kur įkurti viešbutį, atvykau apžiūrėti Anupriškių. Ir likau sužavėtas. Ne, ne ežero ir ne pastatų komplekso, kuris ten jau stovėjo. Likau sužavėtas miško. Iki dabar man geriausia dalis Anupriškėse – miškas. Turime specialistų, kurie nuolat prižiūri, puoselėja ir padaro šį mišką pasiekiamą ir prieinamą visiems gamtos pasiilgusiems. Pats geriausiai atsipalaiduoju ir galvą išsivalau, vaikščiodamas po mišką. Pripažinkim, mus, lietuvius miško romantika veikia kažkaip labai pozityviai. Bet... miškas yra ne tik romantika, o ir dideli pinigai. O ten kur pinigai, romantika baigiasi.

Verslas, kur reikalinga protinga grąža

Miškai yra verslas. Valstybės verslas. Naudos gavėjas esame mes visi, Lietuvos piliečiai, todėl tai, kokią grąžą mums visiems duoda mūsų turtas – miškas, yra bendras visų mūsų interesas. Interesas iš to, ką turime, uždirbti kiek įmanoma daugiau.

Kur esame dabar? Situacija neatrodo labai romantiškai. Lietuviškus 0,77 milijonus hektarų miško prižiūri 42 urėdijos. 42 atskiros įmonės! Su savo vadovais, buhalteriais, teisininkais, viešųjų ryšių specialistais ir kitais su miško darbais „žiauriai susijusiais“ etatais.
Latvijoje – beveik dvigubas miškų plotas, Estijoje labai panašus į mūsiškį, Švedijoje – tris kartus didesnis, Suomijoje – beveik keturis. Visose šiose mūsų regiono valstybėse veikia po vieną valstybinę įmonę, kur rūpinasi miškais. Darbuotojų skaičius: Estija – 726 darbuotojai, Švedija – 851, Latvija – 1233, Suomija – 1549. Ir štai Lietuva – 4013 darbuotojų, dirbančių urėdijose! Įdomiausia, kad dirbančiųjų efektyvumas taip pat nespindi, nes pelningumas tikrai ne kažką... Lietuva – 16%, Latvija – 23,8%, Estija – 22,5, Suomija – 30,9%, Švedija – 33,2%. Ar jums čia viskas atrodo tvarkoj? Man nelabai. Tai kur čia šuo pakastas?

Iš kur čia bus to pelno, kai reikia išlaikyti 42 įmonių administracinį aparatą. Administracinės reformos, leidusios gerokai suefektyvinti miškų sistemą, Latvijoje ir Estijoje buvo įvykdytos dar 1999 metais. O mes vis dar tąsomės su tomis legendomis apie korupciją, urėdų dvarais, giminių įdarbinimais, medžioklėmis išrinktiesiems ir t.t. Susidaro toks įspūdis, kad urėdijos dirba tam, kad dirbtų, o ne tam, kad duotų pelną savo šeimininkui, t. y. valstybei. Beje, nedidelis skirtumas nuo visų kitų valstybinių įmonių supratimo apie jų misiją šiame pasaulyje. Kažkokiu iškreiptu būdu mūsų valstybinės įmonės, nesupranta, kad jų pagrindinė užduotis - šeimininkui, t. y. valstybei, uždirbti kuo daugiau iš jos turimo turo, t. y. miškų, kurį valstybė toms įmonėms yra patikėjusi valdyti.

Schemos schemutės

Valstybei vieną dieną ėmė ir atsibodo betvarkė, todėl ji nusprendė imti ir susitvarkyti. Juk kiek galima nuolaidžiauti? Jau prie Kubiliaus „Saulėlydžio“ komisija bandė nuleisti urėdijas iš padangių į realų gyvenimą – nepavyko. Apie socdemus jau net nekalbu – jie apskritai laikomi urėdų „biznio schemučių“ varovais. Tai kur jau ten, nei plaukelis nekrito nuo kunigaikščių urėdijose galvų.

Tai iš kur ta urėdijų galia? Kodėl už laimėtą urėdo „sostą“ duodamas 100 tūkstančių kyšis? Kodėl net Prezidentė atviru tekstu urėdijas vadina nomenklatūrinio valdymo ir korupcijos simboliu. Juk iš pirmo žvilgsnio, tik grybai ir uogos, o tokie „bizniai“ vyksta. Variantų schemutėms yra gausybė. Pažiūrėkim tik į vieną hipotetinę schemą.

Įsivaizduokit, kad Lietuvoje gyvuoja viena didelė ir įtakinga bendrovė, beveik turinti biokuro tiekimo monopolį. Kas yra biokuras? Mediena. Iš kur ta milžinė biokuro gamintoja gauna medieną? Iš urėdijų. Nereikia net verslo pradžiamokslio perkąsti, kad suprastume – milžinės biokuro gamintojos sėkmė, tai yra uždirbami pinigai, priklauso nuo to, kaip pigiai jie įsigyja medieną ir kaip brangiai parduoda paruoštą biokurą. Lietuva - šalis, neturinti didelės perkamosios galios, tai antkainius produkcijai gamintojas turi prisižiūrėti. Bet visada yra galimybių pasiderėti dėl žaliavos, t. y. medienos, kainos. Tai ta milžinė įmonė ir derasi. Derasi nuoširdžiai su puikiaisiais mūsų visų interesus atstovaujančiais urėdais. Tik bėdelė gali būti tame, kad kainą suderėti galima labai mažą, nes nėra jokios kontrolės. Kad derybos tikrai įvyktų, skirtumą galima pasidalinti neoficialiai. Be to, kas ten pamatuos, kokį kiekį medienos už suderėtą kainą iš tiesų gavo pirkėjas. Juk gali dosnus pardavėjas, t. y. urėdas, užmesti šiek tiek „magaryčių“. Tai va taip ir kala pelnus mūsų įsivaizduojama hipotetinė biokuro monopolininkė. Tai va taip ir auga urėdų dvarai gražiausiose Lietuvos vietose.

Prie hipotezės pridėkime faktą. Kai buvo paskelbti ketinimai, kad bus imtasi urėdijų reformos ir tos, kurios dirba nepelningai ar mažai pelningai, bus jungiamos su geriau besitvarkančiomis, tos nepelningosios sukruto. Ėmė dirbti! O gal tiesiog apskaitas pakoregavo. Ir stebuklas įvyko – pelningumas išaugo. Pasirodo, yra galimybių. Pasirodo, gal čia tik kontrolės ir apskaitos problema. Ar tiesiog labai didelis nenoras ką nors keisti?

Bet ką noriu labai griežtai pabrėžti – žuvis pūva nuo galvos. Paprasti miškų sistemos darbuotojai su tokiomis schemutėmis neturi nieko bendro. Čia viršūnių problema, tad ją ir reikia spręsti.

Ne kirviu, o žodžiu

Sveikinu premjero ir jo Vyriausybės užsidegimą imti jautį už ragų ir iš pagrindų pertvarkyti Lietuvos miškų sistemą. Tik bėda tame, kad mes nesame policinė valstybė. Čia įsakymai iš viršaus netinkami. Pakomandavus neįvyksta neginčytinas įsakymo įgyvendinimas. Čia reikia su žmonėmis kalbėtis.

Įsivaizduokit, 4 tūkstančiai sistemoje dirbančių žmonių, jų šeimos, giminės, visi pakabinti nežinomybėje. Žmonės, regionų šviesuliai, ilgus metus praleidę miške, dabar nežino, nei kaip bus, nei kas bus. Jie neturi kitų profesijos galimybių. Jie yra miškininkai. Ir visi šie žmonės dabar jaučiasi valstybės apšmeižti, apjuodinti. Miškininkai jaučia, kad pagarba, kuri amžių amžiais lydėjo Lietuvos miškininkus, yra sutrypta. Kaip galima šią problemą spręsti? Pradėti kalbėtis su žmonėmis, o ne buldozeriu stumti skubotus sprendimus. Jei jau taip numatyta, tai gal ir pasakykite žmonėms, kad miškininko profesija svarbi, kad jie yra neatsiejama miškų ekosistemos dalis. Visi supranta, kad korupcinės schemutės ne tų žmonių, kurie miške realų darbą atlieka, sumąstytos ir įgyvendintos.

Pasikalbėjau su savo bičiuliu girininku, kuris šį darbą dirba 15 metų. Miškininkai, net tie, kurie ne administracijose dirba, ir nebūtų pirmi atleidimo linijoje, reformos atveju, visi yra išsigandę. Sako, kur dėsis profesinį miškininko išsilavinimą turintis žmogus, kai į jo vietą ateis iš administracijos atleistas miškininkas su aukštuoju? Nors valdžia tikina priešingai, miškininkai bijo, kad planuojamą reformą skaudžiausiai pajaus socialiai jautriausios miškininkų grupės. Ir į tai, ką galvoja miškų sistemoje dirbantys žmonės, negali numoti ranka. Miškininkas – ne darbas, tai gyvenimo būdas. Miškininkai neskaičiuoja darbo valandų. Jie nuolat miške, cituoju savo bičiulį: su medžiais, paukščiai pasikalba, mišką ateinančioms kartoms augina. Negalima į tai numoti ranka.

Susumuojant, reformos visuomet yra labai gerai. Tai progresas, kuris veda mus į priekį. Bet niekada negalima pamiršti, kad už kiekvienos reformos stovi gyvi žmonės ir tradicijos, kurių negalima nepaisyti. Šiek tiek daugiau jautrumo – štai ko norėčiau palinkėti mūsų Vyriausybei. Dar turit laiko visoms numatytoms permainoms įgyvendinti. O su žmonėmis niekada nepamaišys pasiklabėti. Labai norėtųsi, kad nepaisant pinigų, kurie „auga“ mūsų miškuose, romantika ir tradicija taip pat būtų išlaikyta.

Naujienos

Antanas Guoga – įtakingiausių pasaulio filantropų sąraše

EP narys Antanas Guoga įvardintas tarp 200 įtakingiausių pasaulio filantropų ir socialinių verslininkų portalo „Richtopia“ paskelbtame sąraše.

„Smagu, jeigu dėl to daugiau žmonių pamatys Lietuvos vardą ir sužinos, kad Lietuvoje nesvetimos filantropijos tradicijos. Norėčiau, kad dalies pajamų skyrimas paramai ar labdarai taptų daugelio turinčių finansines galimybes praktika“, – vertina A. Guoga. Pasak jo, skirdami daugiau dėmesio dalinimuisi, asmeniniam solidarumui, galime paskatinti dar daugiau lietuvių aukoti šalia gyvenančioms bendruomenėms.

Sąrašas įtraukia įtakingus ir aktyvius žmones, veikiančius socialinės atsakomybės srityje, jautrius visuomenės problemoms, tačiau nebūtinai turtingiausius pasaulyje. Sąrašo rengėjai teigia, kad vertinimus apskaičiuoja algoritmas pagal portalo sukurtą metodiką. Įtakingiausiųjų dešimtuke – verslininkai W. Buffet, G. Soros, E. Musk, B. Gates, B. Brandson, knygų autorė J.K. Rowling, kiti. Lietuvos filantropas įvardintas 143-iuoju.

A. Guoga savo vardo fondą įkūrė 2014 m. pradžioje, o taip pat jau daugiau kaip dešimt metų reguliariai dalį asmeninių lėšų skiria paramai ir labdarai. Fondo iniciatyvoms pervedama ir visa A. Guogos, kaip europarlamentaro, alga. A. Guogos vardo fondas nuosekliai teikia labdarą ir paramą per „Bėdų turgų“, „Maisto banką“, „Maltiečių sriubos“ projektus, remia Lietuvos kariuomenę, Valdovų rūmus, švietimo, sporto, kitas visuomenines iniciatyvas.

A.Guoga daugiausiai dėmesio skiria tokiai paramai, kuri padėtų žmonėms tobulėti, kurti, galvoti apie ateitį, todėl reikšmingai remia paramos fondą „Vilniaus universiteto fondą“ – pirmąjį universitetinį investuojantį fondą Lietuvoje, kokį turi ir Oxfordo universitetas. Fondas parėmė kunigo Ričardo Doveikos iniciatyvą kurti bendruomenės centro namus ir Šv. Juozapo bažnyčiąs Pilaitėje. Fondas finansavo pamatų liejimą.

Fondas remia jaunimo verslumą ir modernių technologijų tendencijas pristatančias iniciatyvas. Prisideda rengiant didžiausią Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginį #SWITCH!, visoje Lietuvoje vykstančius programavimo pradžiamokslio vaikams užsiėmimus Coder Dojo Lietuva, konkursą „3D Roch&Roll labirintas“, kuriame mokytojai ir jų mokiniai gali laimėti savo mokyklai 3D spausdintuvą su visa programine įranga ir spausdinimo medžiaga. Taip pat kartu su Infobalt ir kitais partneriai organizuoja projektą „Užprogramuota sėkmė“, kurio tikslas iki Lietuvos šimtmečio minėjimo su programavimu supažindinti 10 000 mokinių iš visos Lietuvos. Pasak A.Guogos, Lietuvai norint būti sėkminga ateities valstybe, jau šiandien turime suteikti galimybes vaikams iš arti pažinti modernias technologijas.

90% fondo biudžetą sudaro asmeninis A. Guogos finansinis indėlis arba jam priklausančių įmonių grupės parama.

Prieš metus svarbiausias Europos politinis leidinys „POLITICO“ paskelbė 28 įtakingiausių ES politikoje žmonių vardus. A. Guoga tapo pirmuoju lietuviu, įtrauktu į leidinio sudarytą vizionierių, keičiančių Europos politiką, sąrašą. Lietuvos europarlamentaras 2016 m. tapo Europos Komisijos programos "eSkills for Jobs 2016" ambasadoriumi Lietuvoje. 2011 m. Antanas Guoga buvo pripažintas metų lietuviu.

Visas 200 pasaulio filantropų ir socialinių entrepreniorių sąrašas: https://richtopia.com/inspirational-people/top-200-philanthropists-social-entrepreneurs .