Naujienos

Naujoji karta galės tai, apie ką šiandien tik svajojame

Augant robotizacijos mastams, keičiasi darbo rinkos aplinka ir didelė dalis profesijų gęsta akyse. Greitai visai nebeliks kasininkų ir sandėlio darbuotojų. Į jų vietą stos robotai, gebantys dirbti našiau, greičiau ir be poilsio valandų. Šalia to, atsiras naujų aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Specialistų, kurie kurs, valdys ir taisys technologijas. Todėl itin svarbu, kuo anksčiau pradėti vaikus mokyti technologinio raštingumo.

„Coder Dojo Lietuvoje“ ambasadorius, europarlamentaras Antanas Guoga teigia, jog „nors ir neturime daug naudingųjų iškasenų, tačiau esame turtingi – talentais. Mūsų jaunimas žingeidus ir drąsus, turime padėti jiems išlaisvinti savo potencialą bei nukreipti jį teisinga technologijų kryptimi. Kas žino, gal greičiau nei po dešimtmečio didžiuosimės savo M. Zuckerbergais ar B. Geitsais“.

Kalbame su tarptautinio judėjimo, programavimo pradmenų mokymo klubų „Coder Dojo“ mentoriais Lietuvoje. Ovidijumi Kulda bei Tomu ir Dovile Karvauskais. Ovidijus dirba Šilutės bibliotekoje, bibliotekinių procesų automatizavimo inžinieriumi ir čia veda progravimo bei robotikos būrelius. Tuo tarpu, Tomas ir Dovilė gyvena Mažeikiuose. Tomas dirba PHP programuotoju, o Dovilė yra renginių organizatorė ir reklamos dizainerė.

Koks jūsų akimis bus rytojus? Kokius darbus dirbs dabartiniai darželinukai, kai suaugs?

Ovidijus: Neabejotinai toks, kokį patys sukursime. Jei darželinukams nurodysime kelią technologijų link, sudominsim, parodysim, kad jie patys gali kurti - to atimti iš jų niekas nebegalės. Jie taps ateities kūrėjais ir inovatoriais

Dovilė: Ateityje daug darbų bus kompiuterizuoti, todėl ypač svarbu, kuo anksčiau vaikus supažindinti su naujausiomis technologijomis, kad jie gebėtų sparčiai judėti į priekį. Svarbu išmokyti vaikus su technologijomis laiką leisti turiningai. Tai padaryti nėra lengva, tačiau kompiuterių vadinti blogiu – neverta. Kompiuteriai – mūsų vaikų ateities darbai, todėl įgalinkime juos prasmingai naudotis technologijomis.

Kaip technologijos padeda mokytis?

Ovidijus: Robotikos pamokose, vaikai konstruodami robotą, vėliau jį programuodami, susiduria su fizika, geometrija, matematika. Kiekvienas roboto sensorius reikalauja tam tikrų žinių, kurias jaunimas įgauna siekdamas tikslo. Technologijos savaime integruoja galybę disciplinų.

Tomas: Technologijos lavina loginį mąstymą, padeda pažinti pasaulį ir jį keisti, tobulinti. Technologijos ne moko, o suteikia galią kurti.

Dovilė: Kalbant apie ankstyvą technologijų mokymą, vis dar matome, vangų visuomenės domėjimąsi tuo. Progresas yra, tačiau jis gerokai per lėtas. Gaila, kad neišnaudojamas didžiulis šios srities potencialas. Tikiuosi, kad ateityje bus daugiau apie technologijas išmanančių jaunų žmonių, kurie teiks mokykloms pritaikytus sprendimus, leidžiančius išnaudoti kuo platesnes technologijų galimybes.

Jei jau kalbame apie mokymo procesus, kokio amžiaus vaikai jau gali mokytis programuoti?

Ovidijus: Suvokimą programuoti reikia vystyti jau nuo 5 metų. Pavyzdžiui mes, įsigijome LEGO WeDo komplektus. Jų pagalba 5-7 metų vaikai su dideliu susidomėjimu konstruoja ir kompiuterio ekrane automatizuoja objektus. Vyresnius, 7-14 metų vaikus, mokome robotikos su LEGO MINDSTORMS EV3 rinkiniais. Rezultatai stulbinantys ir įkvepiantys judėti toliau, vaikai į šią veiklą neria stačia galva ir sukuria neįtikėtinų dalykų.

Tomas ir Dovilė: Kol neturėjome būrelio, manėme, kad programavimas yra sudėtingas dalykas, kuris turėtų patikti tik vyresniam jaunimui. Tačiau pasirodo, klydome. 7 metų vaikai jau pasiruošę gilintis į visas programavimo subtilybes. Vaikus kompiuteriais sudominti nėra sudėtinga, juo labiau, kad kol kas tokia ar panašia veikla užsiimančių būrelių yra mažai. Vaikams tai tarsi savotiška naujiena, kurią jie puikiai priima.

Kodėl būtina mokytis programuoti? Kokios apčiuopiamos naudos tai suteikia

Tomas: Ateityje liks labai mažai nekompiuterizuotų sričių - šaldytuvai patys užsakys maistą, užprogramuotas virdulys užkais vandenį tik nuskambėjus žadintuvui. Vieną dieną tai taps kasdienybe ir ta diena ateis greičiau nei manome. Išmokyti vaikus gebėti valdyti technologinius procesus – iššūkis, tačiau tai bus didelis jų pranašumas daugelyje darbo sričių. Jau dabar skelbiami įspūdingi skaičiai įrodantys programuotojų trūkumą. Tiesa paprasta – reikia mokytis programuoti.

Ar gyvenant Lietuvoje, įmanoma dirbti Dubajuje? Ar šiandienos vaikai ruošiami tokiems globaliems darbo iššūkiams?

Ovidijus: Įmanoma dirbti nuotoliniu būdu visame pasaulyje. Konstruoti svetaines, dirbti prie tarptautinių projektų. Šilutėje vaikų „Coder Dojo“ būrelyje to nemokau. Mes dirbame prie paprastesnių dalykų. Grupėje yra 10 vaikų, vieni gabesni kiti lėtesni su dideliais norais. Visi turi išmokti, kaip apdoroti paveikslėlį, įsisavinti html pagrindus, css karkasų principus ir kitą. Tiesa, konstruojame žaidimus, ne tik graužiame kodą, būrelyje turi būti įdomu. Tai pirmieji, tačiau patys svarbiausi žingsniai link globalių pasiekimų.

Dovilė: Tikrai įmanoma ir Tomas yra to pavyzdys - jis dirba sėkmingoje Vilniaus kompanijoje, gyvendamas ir nuolat būdamas Mažeikiuose. Mūsų visiškai neriboja vieta, kurioje esame. Šiandien Mažeikiuose, rytoj Dubajuje, o darbo principas tas pats. Nebelieka jokių ribų nei miesto, nei šalies, nei laiko. Tiesa, dažnas net nenutuokia, kad tokie dalykai šiandien jau įmanomi, todėl svarbu supažindinti vaikus su tokiomis galimybėmis, padrąsinti nebijoti žvelgti plačiau nei žvelgė ankstesnės kartos.

„Coder Dojo“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2016 m. pradžioje. Iki tol buvo aplankyti daugiau nei 46 Lietuvos miestai ir juose surengtos nemokamos programavimo pamokos. Toliau šią veiklą savo miestuose tęsia vietiniai savanoriai, kurie dovanodami asmeninį laisvalaikį, augina ateities lyderius, iš pagrindų pakeisiančius dabartinį Lietuvos veidą.
Šiuo metu vyksta mokymo programų konkursas, kurio pagrindinis prizas 1500 eur. Konkurse dalyvauti gali ir dar nesami „Coder Dojo“ nariai. Viso konkurso sąlygos: https://www.facebook.com/events/371718546599123/

Naujienos

Antanas Guoga: 3 idėjos Lietuvai

Kodėl palaikau Idėja Lietuvai iniciatyvą?

Kai daugiau nei pusė milijono šalies piliečių išvyksta iš Lietuvos, aš į ją grįžau. Grįžau patyręs pakilimų ir nuosmukių, pamatęs kaip gyvena dešimtys kitų pasaulio šalių, kas joms sekasi, o kas nesiseka. Manau, tai geroji patirtis, kuria galima vadovautis. Kad jaunimas išvyksta svetur mokytis, semtis patirties, plėsti akiračio – sveikintina, tačiau po visos to, laukiame jų sugrįžtant ir savo talentą skleidžiant namuose. Čia kyla esminis klausimas – kaip juos pritraukti, kuo sudominti ir ką pasiūlyti, kad jie Lietuvą laikytų namais, kuriuose gera gyventi?

Noriu, kad Lietuva būtų ta šalis, į kurią norėtųsi visada sugrįžti dirbti, mokytis ar kurti šeimą. Aš tikiu, kad Lietuva gali klestėti ir išsiveržti į priekį regione. Tam, kad tai įvyktų, reikia vieningo valdžios požiūrio į svarbiausias šalies problemas. Iš savo pusės daugiausiai dėmesio esu linkęs skirti technologinių įgūdžių vystymo, skaitmeninės infrastruktūros kūrimo ir investicijų pritraukimo temoms.

Kodėl dabar turime ypatingai intensyviai dirbti su šia iniciatyva?
• Nes nebegalime leisti, kad Lietuva ir toliau mažėtų.
• Nes nebegalime sau didžiausiu tikslu kelti minimalios algos padidinimo klausimo.
• Nes verslumą, kurio mums trūksta, galima skatinti.
• Nes tik šalyje, kurioje profesionalai uždirba orius atlyginimus, galimos orios pensijos senjorams.
• Nes noriu su šaknimis išrauti norma laikomą korupciją.
• Nes mes neturime naudingųjų iškasenų, industrijos era baigėsi, atėjo laikas e-ateičiai. O inovacijos pačios neatsiranda, jas reikia skatinti ir padėti diegti.

Mano pagrindinis tikslas – kad lietuviai būtų konkurencingi skaitmeninėje ateityje, kuri atėjo jau dabar!

Trys idėjos šiam tikslui pasiekti

Pirma, talentai, pasiruošę dirbti skaitmeninėje rinkoje ir turintys programavimo ir e.įgūdžių. Juk jau ne už ilgo ieškosime nanomedikų, lietimo programuotojų, kibernetinio saugumo karininkų, technologinės žemdirbystės specialistų ar avatarų vadybininkų. Papildykime švietimo programas dabar, išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą, kelkime didelius klausimus. Aš siekiu, kad jau pradinukai turėtų galimybę mokytis programavimo pagrindų žaidybine forma.
Pats prie to aktyviai prisidedu su Coder Dojo, #Switch! iniciatyvomis.

Nors šiandien ateities profesijos skamba, kaip utopija, tačiau tai jau vyksta. 3 D spausdintuvų pagalba išspausdintais protezais jau naudojasi realių istorijų herojai. Kalbame ne vien apie mediciną, technologijos skverbiasi į visas sferas, todėl svarbu suteikti žmonėms tam reikalingų įgūdžių. Ankstyvas programavimo mokymas – vienas iš būdų, tačiau tam, kad tai būtų įgyvendinta reikia ne vien parengti, apmokyti pedagogus, bet ir suformuoti visą mokymo programą, reformuoti švietimo sektorių.

Antra, tikslingai kurkime skaitmeninę infrastruktūrą ir pritraukime investicijas bei gerąją patirti į Lietuvą.
Perkelkime svarbią dalį valstybės funkcijų į internetą. E-sveikata, e-švietimas, e-valdžia, e-rinkimai, e-verslai. Visa, ko verslui ar piliečiams gali prireikti iš valstybės, turi būti pasiekiama on-line. Žinoma, kad tai taptų realybe turime investuoti į saugumo užtikrinimą, naujoves diegti palaipsniui, tačiau ir ne per lėtai. Nors dažnai baiminamės, kad visuomenė nespės su diegiamomis inovacijomis, tačiau, manau, jog perdėtai juos nuvertiname. Štai pavyzdžiui, kaip stebėtinai greitai senjorai prisitaikė prie „Vilniečio kortelės“. Tai tik įrodo, kiek daug potencialo slypi mūsų visuomenėje, leiskime jai veikti, įsisavinti technologijas ir pamatysime, kiek naudos tai atneš.

Pirmesni nei bet kuri kita Europos Sąjungos ar pasaulio valstybė priimkime tinkamą teisinę bazę ateities verslams veikti. Ypač jauną verslą šiandien nepelnytai apkrauname milžiniškais mokesčių pančiais. Šią sritį reikia skubiai reformuoti. Teigiama terpė verslui ne tik suteiks progą gimti ir augti naujiems startuoliams, bet į šalį pritrauks ir daugiau užsienio investicijų, o su jomis ir gabių profesionalų.

Trečia, visu pajėgumu stiprinkime verslumo įgūdžius. Be to neturėsime pakankamai jėgos šalies progreso proveržiui. Verslumo galima išmokti. Nesėkmės baimė yra vienu pagrindinių stabdžių. Žvelkime, kaip verslumą skatina Didžioji Britanija, į kurią plūsta mūsų piliečiai. Ar pavyzdžiui Australija, kurioje mokesčių sistema siekia ne nubausti, o skatina uždirbti daugiau ir tokiu būdu padėtų surinkti biudžetą, mokėti pensijas.

Šalia to, mūsų tautiečiams dar reikia mokytis parduoti savo produktus, tinkamai pristatyti jų vertę, nebijoti apie savo pasiekimus kalbėti viešai, derėtis su investuotojais, dalyvauti tarptautinėse mugėse. Visa tai, paprasčiausias verslumo pradžiamokslis, kuris atsakingoje ir verslumą skatinančioje valstybėje – privalomas. Kartu su parama verslui, atsiras ir jo pasitikėjimas pačiu savimi, atsiras dideli tikslai ir žinojimas, kaip jų pasiekti.

Esame maža šalis, tačiau turime visus ingredientus, kad taptume klestinčia šalimi. Talentus, darbštumą ir laisvę įgyvendinti šalies šimtmečio vertas idėjas.

Naujienos

#SWITCH! – 15 tūkstančių dalyvių, svečiai iš „Facebook“ ir „Google“ bei pasakojimai apie apsiperkantį šaldytuvą

Nuo pranešimų apie maisto produktus užsakantį šaldytuvą iki diskusijų apie sienų griovimą skaitmeniniame pasaulyje. Visą antradienį Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame skaitmeninių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! technologijų ekspertai iš Lietuvos ir užsienio technologijų milžinių diskutavo pačiomis aktualiausiomis temomis, o pasiklausyti jų sutraukė net 15 tūkstančių dalyvių.

Tampame inovacijų traukos centru

Lankytojų antplūdžiu džiaugęsis vienas iš #SWITCH! iniciatorių, europarlamentaras Antanas Guoga priminė, kad technologijos keičiasi itin greitai ir per keturis ar trejus metus žinios, kurias suteikia aukštoji mokykla, nuvertėja. Dėl to buvimas #SWITCH!, tikimasi, ne vienam lankytojui leido ne tik susipažinti su esminėmis inovacijomis, bet ir tapo impulsu originalioms ir drąsioms idėjoms atsirasti.

„Ypač džiugu matyti tiek daug jaunimo, kuris čia gali pasisemti naujų žinių ir sudalyvauti pasaulinio masto technologijų kompanijų atstovų paskaitose ar diskusijose su jais. Suprasti ir domėtis naujausiomis technologijomis yra gyvybiškai svarbu, nes šiuolaikiniame pasaulyje technologinis raštingumas jau tapo toks pats svarbus, kaip ir užsienio kalba“, – pažymėjo A. Guoga.

Europarlamentaras pasidžiaugė, kad šiuolaikinių technologijų srityje Lietuva jau yra pažengusi itin smarkiai. Anot A. Guogos, Vilniuje koncentruojasi nemažai „fintech“ kompanijų, o senas medicinos tradicijas turintis Kaunas tampa medicininių technologijų („medtech“) sostine, kurią jau pasirinko ne viena tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo bendrovė.

„Medtech“ turi daugybę galimybių Lietuvoje, ypač Kaune. Bendromis pastangomis galime išlaisvinti Lietuvos talentų potencialą. Jau esame regioninis gyvybės mokslų centras, bet turime tai išnaudoti dar geriau“, – kalbėjo A. Guoga.

„Facebook“ ragino demokratizuoti internetą

„Mastercard“, „Facebook“, „Google“, „Nasdaq“ , „Netflix“, – tai vos keletas visame pasaulyje atpažįstamų įmonių, kurių atstovai savo įžvalgomis antradienį dalijosi Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusiame renginyje. Iš viso #SWITCH lankytojai galėjo klausytis net 63 pranešėjų iš 13 skirtingų pasaulio šalių. Kai kurie jų renginio dalyvius stebino dažnai fantastiškai skambančiomis naujienomis iš inovacijų pasaulio.

Štai pranešimą apie skaitmeninį verslą skaičiusi „Mastercard“ vadovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse Sasha Krstic pasakojo apie vis labiau nepastebimais tampančius mokėjimus ir tai, kad jau greitai mokėjimų sistemos gali būti integruotos ir į šaldytuvus bei automobilius.

„Tai leistų šaldytuvui, kai jame pasibaigtų sūris ar pienas, užsakyti šiuos produktus ir jie būtų atvežti iki jūsų namų. Be to, automobiliui turint visus mokėjimui būtinus duomenis, degalinėje už degalus sumokėti gali jis“, – apie netolimą ateitį kalbėjo #SWITCH! pranešėja.

„Mastercard“ atstovė taip pat pažymėjo, jog atliekant mokėjimus, vis dažniau bus pasitelkiami biometriniai duomenys, pavyzdžiui, veido atpažinimas ar širdies ritmas.

„Širdies ritmas yra puiki tapatybės atpažinimo priemonė“, – tikino S. Krstic.

Renginyje didelis dėmesys buvo skirtas ne tik technologinių naujovių, bet ir opiausių skaitmeninio amžiaus problemų aptarimui.

Diskusijoje apie duomenų ekonomikos iškilimą ir duomenų saugumą dalyvavęs „Facebook“ Europos viešųjų reikalų vadovas Jakobas Turowskis teigė, kad skaitmeniniame pasaulyje sienų kartais yra net daugiau nei fiziniame ir ragino toliau demokratizuoti rinką.

„Neseniai bandžiau užsisakyti sportbačius iš Anglijoje veikiančios interneto parduotuvės. Gyvenu Varšuvoje ir man buvo paaiškinta, jog į Lenkiją prekės nėra pristatomos“, – vieną iš sienų skaitmeniniame pasaulyje pavyzdžių pateikė „Facebook“ atstovas.

Anot J. Turowskio, fizinė vieta skaitmeniniame amžiuje neturi reikšmės ir visi Europos gyventojai privalo turėti prieigą prie to paties turinio.

Jam antrino ir „Google“ Vidurio ir Rytų Europos ryšių su vyriausybėmis vadovė Marta Poslad. Technologijų milžinės atstovė taip pat pridūrė, jog neriboto duomenų judėjimo amžiuje svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas.

Tūkstančiai specialistų ir dar daugiau smalsuolių

Skaičiuojama, kad į tris dalis, profesionalų, švietimo ir jaunimo, suskirstytas #SWITCH! pranešėjų paskaitas ir diskusijas galėjo užsukti net 15 tūkstančių žmonių. Būtent toks yra bendras šiųmečio renginio lankytojų skaičius. Iš jų beveik 2000 sudarė verslo ir viešojo sektoriaus profesionalai bei apie 800 švietimo ekspertų.

Tai, kad technologijų zonoje nestigo veiksmo ir lankytojų, liudija ir bendrovės „Printa Print“ statistika. Ji #SWITCH! lankytojams, įkėlusiems nuotrauką iš renginio su grotažyme #switch į „Instagram“, suteikė galimybę nuotraukas pamatyti „Žalgirio“ arenoje sumontuotuose ekranuose. Skaičiuojama, kad per devynias renginio valandas su minėta grotažyme pasirodė apie 1800 nuotraukų.

Didelio populiarumo šiemet sulaukė ir jau tradicine tapusi #SWITCH! technologijų erdvė, užėmusi net 672 kv. m. plotą ir pritraukusi 37 organizacijas ir bendroves, įkurdinusias savo stendus.

Čia lankytojai galėjo išbandyti skrydį parasparniu virtualioje realybėje, spausdinimą 3D spausdintuvu ar drono valdymą. Be to, nestigo ir norinčiųjų stebėti robotų kovas.

Finišavo „blockchain“ dedikuotas hakatonas

Antradienio rytą buvo ne tik oficialiai paskelbta #SWITCH! pradžia, tačiau ir paaiškėjo visą parą vykusio #SWITCH! hakatono rezultatai. Šiemet „blockchain“ technologijai skirtame renginyje hakatono dalyviai kūrė koncepciją decentralizuotam banko sąskaitos ir telefono numerio sąsajos sprendimui.

Anot hakatono komisijos vertinimo narių, visos penkios dalyvavusios komandos pasiūlė veikiančius sprendimus, o ateityje specialistai juos vertins dar sykį ir bandys panaudoti geriausius iš jų. Hakatoną laimėjusi komanda savo sprendime pasiūlė išnaudoti „Bitcoin“ tinklą ir jo galingumą tam, kad būtų užtikrintas duomenų saugumas.

Kaip teigė hakatoną rėmusio „Swedbank“ Elektroninės bankininkystės plėtros vadovas Baltijos šalyse Olegas Marofejevas, išrinkti nugalėtojus buvę itin sunku.

„Mes išrinkome sprendimą, kuris buvo arčiausias „blockchain“ dvasiai, atviriausias, paprasčiausias“, – tikino O. Marofejevas.

Tai, kad tokio masto renginys būtų įgyvendintas, neprašant mokesčio iš jo dalyvių, buvo įmanoma tik partnerių ir rėmėjų pagalba. Pagrindiniai renginio partneriai: „Dash“, „Netflix“, „Swedbank“, „Netflix“, „Tele2“, EAMSP, ELP grupė. Partneriai: „Nasdaq“, ATEA, „Google“, „Oath“, ECWT, „Hollister“, „DXC Technologies“, Europos Komisija, Europos Parlamentas, Kaunas In, „TGS Baltic“, BMW, SBA, ATEA, „Swedish Chamber of Commerce in Lithuania“ su „Dell“ ir EIT, „Akvilė“, „PrintaPrint“, „Park Inn“, „Pušku Pušku“, „Idea3”, manodienynas.lt. Informaciniai partneriai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, IQ, „Kas vyksta Kaune“, „Panelė“, „JCDecaux“, „Kosmos creative“, „vipcommunications“. Organizaciniai partneriai: Lietuvos savivaldybių asociacija, Ūkio ministerija, MITA, Antano Guogos paramos fondas. Kelionės partneris: „Lietuvos geležinkeliai“.