Naujienos

Antanas Guoga – įtakingiausių pasaulio filantropų sąraše

EP narys Antanas Guoga įvardintas tarp 200 įtakingiausių pasaulio filantropų ir socialinių verslininkų portalo „Richtopia“ paskelbtame sąraše.

„Smagu, jeigu dėl to daugiau žmonių pamatys Lietuvos vardą ir sužinos, kad Lietuvoje nesvetimos filantropijos tradicijos. Norėčiau, kad dalies pajamų skyrimas paramai ar labdarai taptų daugelio turinčių finansines galimybes praktika“, – vertina A. Guoga. Pasak jo, skirdami daugiau dėmesio dalinimuisi, asmeniniam solidarumui, galime paskatinti dar daugiau lietuvių aukoti šalia gyvenančioms bendruomenėms.

Sąrašas įtraukia įtakingus ir aktyvius žmones, veikiančius socialinės atsakomybės srityje, jautrius visuomenės problemoms, tačiau nebūtinai turtingiausius pasaulyje. Sąrašo rengėjai teigia, kad vertinimus apskaičiuoja algoritmas pagal portalo sukurtą metodiką. Įtakingiausiųjų dešimtuke – verslininkai W. Buffet, G. Soros, E. Musk, B. Gates, B. Brandson, knygų autorė J.K. Rowling, kiti. Lietuvos filantropas įvardintas 143-iuoju.

A. Guoga savo vardo fondą įkūrė 2014 m. pradžioje, o taip pat jau daugiau kaip dešimt metų reguliariai dalį asmeninių lėšų skiria paramai ir labdarai. Fondo iniciatyvoms pervedama ir visa A. Guogos, kaip europarlamentaro, alga. A. Guogos vardo fondas nuosekliai teikia labdarą ir paramą per „Bėdų turgų“, „Maisto banką“, „Maltiečių sriubos“ projektus, remia Lietuvos kariuomenę, Valdovų rūmus, švietimo, sporto, kitas visuomenines iniciatyvas.

A.Guoga daugiausiai dėmesio skiria tokiai paramai, kuri padėtų žmonėms tobulėti, kurti, galvoti apie ateitį, todėl reikšmingai remia paramos fondą „Vilniaus universiteto fondą“ – pirmąjį universitetinį investuojantį fondą Lietuvoje, kokį turi ir Oxfordo universitetas. Fondas parėmė kunigo Ričardo Doveikos iniciatyvą kurti bendruomenės centro namus ir Šv. Juozapo bažnyčiąs Pilaitėje. Fondas finansavo pamatų liejimą.

Fondas remia jaunimo verslumą ir modernių technologijų tendencijas pristatančias iniciatyvas. Prisideda rengiant didžiausią Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginį #SWITCH!, visoje Lietuvoje vykstančius programavimo pradžiamokslio vaikams užsiėmimus Coder Dojo Lietuva, konkursą „3D Roch&Roll labirintas“, kuriame mokytojai ir jų mokiniai gali laimėti savo mokyklai 3D spausdintuvą su visa programine įranga ir spausdinimo medžiaga. Taip pat kartu su Infobalt ir kitais partneriai organizuoja projektą „Užprogramuota sėkmė“, kurio tikslas iki Lietuvos šimtmečio minėjimo su programavimu supažindinti 10 000 mokinių iš visos Lietuvos. Pasak A.Guogos, Lietuvai norint būti sėkminga ateities valstybe, jau šiandien turime suteikti galimybes vaikams iš arti pažinti modernias technologijas.

90% fondo biudžetą sudaro asmeninis A. Guogos finansinis indėlis arba jam priklausančių įmonių grupės parama.

Prieš metus svarbiausias Europos politinis leidinys „POLITICO“ paskelbė 28 įtakingiausių ES politikoje žmonių vardus. A. Guoga tapo pirmuoju lietuviu, įtrauktu į leidinio sudarytą vizionierių, keičiančių Europos politiką, sąrašą. Lietuvos europarlamentaras 2016 m. tapo Europos Komisijos programos "eSkills for Jobs 2016" ambasadoriumi Lietuvoje. 2011 m. Antanas Guoga buvo pripažintas metų lietuviu.

Visas 200 pasaulio filantropų ir socialinių entrepreniorių sąrašas: https://richtopia.com/inspirational-people/top-200-philanthropists-social-entrepreneurs .

Naujienos

Antanas Guoga. Kada būsime turtingi?

Kaip undinės jūrose vilioja jūreivius, taip kiekvienas, ar tai jaunas verslas, ar pati valstybė nuolat dairosi rimtesnio investuotojo. Tik kažin ar vien gražių dainų Baltijos pakrantėse pakaks, kad į savo vandenis pritrauktume didžiuosius pasaulinio verslo banginius.

Dar prieš penkerius metus, Lietuva startuolių žemėlapiuose bolavo vos blyškia spalva. Šiandien vis daugiau jaunų profesionalų išdrįsta kurti savo verslą. Net 300 startuolių šiuo metu įnirtingai iriasi per verslo vandenis ir steigia naujas darbo vietas ne tik bocmanams, bet ir gabiems IT kapitonams. Tuo tarpu, valstybės taip pat konkuruoja viena su kita, kuri pas save pritrauks daugiau globalių kompanijų investicijų. Šios investicijos šalyje sukuria papildomų darbo vietų, galiausiai, paskatina tų pačių startuolių kūrimąsi. Lietuvai reikia globalių kompanijų jau vien todėl, kad jos pamokytų mus kaip savo idėjoms suteikti daugiau komercinės vertės. To dar tik pradedame mokytis, o, kad tai vyktų greičiau, privalome paremontuoti savo barškančią švietimo sistemą, atlaisvinti darbo santykių pančius (bet ne apie juos šįkart) ir į kiekvieną išradėjų komandą atvesti bent po vieną gabų pardavėją.

Investuotojai ateina ten, kur buriasi talentingos komandos

Kuo ypatingas šios kartos jaunimas? Jie nebijo kliūčių, o paverčia jas galimybėmis. Daugelis jaunų profesionalų Lietuvoje laisvai kalba 2 - 3 užsienio kalbomis, IT technologijomis naudojasi ne vien kaip pramoga, bet ir kaip pasaulio pažinimo, inovacijų dalijimosi, kūrybos įrankiu. Europos Sąjungos paskelbtame DESI reitinge mes lenkiame net estus, į kuriuos paprastai pavydžiai žvilgčiojam. Taip, mūsų IT infrastruktūra viena greičiausiai besivystančių regione, o apie kosminį interneto greitį ir taip visi jau žinome.

Jei dar neaišku, kas į mūsų šalį pritrauks investuotojus, atsakau. Tai užsidegę, talentingi žmonės, drąsios idėjos ir verslus mąstymas. Paprastas pavyzdys, lietuviškas startuolis „Traffi“. Ar kas kada galėjo patikėti, kad Lietuvos startuolis gali tapti oficialia Rio olimpinių žaidynių transporto aplikacija? Štai ką vadinu ryžtingais sprendimais ir užsidegimu! Neabejoju, jog tik laiko klausimas, kada ne vien olimpinėms žaidynėms IT sprendimus siūlysim, bet ir NASA augalų auginimo kosmose tyrimuose pirmu smuiku grosime.

Kaip ir sakiau, turime pasimokyti kaip savo idėjoms suteikti daugiau komercinės vertės. Talentingi mokslininkai Lietuvoje jau kuria medžiagas, kurios, paveiktos elektrinių impulsų, keičia spalvą. Juk būtų visai kieta, jei vakarėlio metu savo švarko spalvą būtų galima pakeisti bent jau porą kartų. Kartu tai rodo, jog technologijos neturi ribų. Jos keliauja per visus verslo sektorius nuo farmacijos iki mados. Tačiau kiek daug idėjų tik ir lieka laboratorijos kolbose vien todėl, kad nemokame jų parduoti. Investuotojai ieško ne tik idėjų. Labiausiai jie ieško komandos, kuri sugebėtų išradimus paversti prekėmis, generuojančiomis pelną.

Paliegusi švietimo sistema. Kol valdžia planuoja, reikia veikti

Niekas nebesiginčija, kad mūsų švietimo sistema - it senas šlubuojantis šuo gimtinės kaime. Visų mylimas, savu lauku gerai tarnavęs, tačiau dabar - kiek apžlibęs ir nukaršęs. Kieme vis dar šmirinėja vien dėl nostalgijos, nors ir taip visiems aišku, jog sargauti jam nebeilgai liko. Laimei, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai jau suskubo ieškoti būtų, kaip įpūsti daugiau gyvybės paliegusiai sistemai. Kovo pabaigoje, su mokyklų atstovais regionuose pradėtos viešos diskusijos dėl mokslo metų trukmės ir mokinių pasiekimų gerinimo. Tik kyla klausimas, ar tikrai visos švietimo problemos slypi mokslo metų trukmėje? Viliuosi, kad bent po skambia sąvoka „pasiekimų gerinimas“ yra kas nors susijęs su technologiniu ugdymu.

Užmetus akį į kitų šalių pavyzdžius, matome anglus ir suomius, kurie jau nuo pirmos klasės moko vaikus programuoti. Estai dar 2012-ais paleidę pilotinę ankstyvojo programavimo mokymo programą ProgeTiiger, šiandien jau džiaugiasi pirmaisiais jos pasiekimais. Girdime ir apie švedus, kurie nuo 2018-ųjų programavimo užsiėmimus ketina integruoti į pradinių klasių matematikos pamokas. Akivaizdu, tai skaitmeninė revoliucija. Negalime atsilikti ir mes.

Kol vyriausybė bando keisti prarūdijusius švietimo sistemos dantračius, procesai jau vyksta. Štai kodėl rudenį Lietuvos IKT padanges drebina didžiausias Baltijos šalyse modernių technologijų ir verslumo renginys #SWITCH!. Nuo pat pradžių sakiau, kad tai ne vien renginys, kuriame jaunimas ir technologijos kvėpuoja vienu ritmu, bet ir galimybė Lietuvai būti pastabėtai, kaip investicijoms ir verslo plėtrai patraukliai šaliai.
Nors daugelis pašaipiai vypteli į ūsą, esą, Lietuvos mokytojai užstrigę savo senų mokymo programų labirintuose, skaičiai kalba ką kitą. Nuo dalyvių kiekio sprogstančios #SWITCH! salės ir it grybai po lietaus besisteigiantys #CoderDojoLietuva programavimo būreliai - įrodymas, kad ne mokyklose, o valdžios koridoriuose bailiai trepsi neryžtingumas. Pasaulis laiko koją ant švietimo reformų akseleratoriaus pedalo, o mes vis dar dvejojam.

Galiausiai, ar gali būti geresnė dovana Lietuvai už žingeidžius vaikus - ateities vizionierius? Jiems tereikia duoti meškeres ir jie patys pasigaus sau auksinę žuvį. Šįkart meškere tapo konkursas „3D Roch&Roll labirintas“. Jau daugiau nei 100 Lietuvos mokytojų užsiregistravo jame dalyvauti ir kovoja ne tik dėl progos laimėti savo mokyklai naujosios kartos išradimą – 3D spausdintuvą, bet ir dėl galimybės informatikos pamokas organizuoti šiuolaikiškiau.

Taip užsikuria IT varikliai

Vietoj to, kad metai iš metų kaip blynus pusryčiams keptume aukštųjų mokyklų absolventus, atsigręžkime į profesines mokyklas. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog daugiau nei pusė universitetuose besimokančių studentų net nemano tapti mokslininkais. Tai ko ten eiti, jei vos per metus profesinėje mokykloje, gali įgauti IT išsilavinimą ir dar besimokydamas jau turėti garantuotą darbo vietą? Būtent profesinės mokyklos ir turi ruošti darbuotojus įmonėms.

Įsivaizduokime, įmonė profesinei mokyklai išsako savo poreikius, o ši vos per metus parengia specialistą, kuris iškart po studijų keliauja į jam jau paruoštą darbo vietą. Ar ne fantastiškai skamba toks scenarijus? Šiuo metu IT sektoriuje trūksta beveik 2000 darbuotojų. Tiesiog aukso kasykla profesinėms mokykloms. Žinoma, reikia pertvarkos, o ir daugelio mokymo programų galiojimo laikas jau baigėsi. Visgi, įmanoma. Štai, kad ir KITM (Kauno informacinių technologijų mokykla). Atsinaujino, sutelkė dėmesį į informacinių technologijų specialybes ir jau pernai pajuto dar neregėtą naujų studentų antplūdį. Kas dėsis šiemet sunku įsivaizduoti, tačiau aišku viena – technologijos ateities variklis.

Neturime naudingųjų iškasenų, tačiau turime talentingus, gabius žmones, ambicingą jaunimą. Todėl ne sėkmingas technologijų pritaikymas, o tų technologijų kūrimas taps mūsų raktu į sėkmę. Aukštyn bures, pučia palankūs vėjai!

Naujienos

A. Guoga. Lietuvos moterys geriausios pasaulyje

Ne, ne apie rugiagėlių spalvos akis ir ne apie rugių spalvos plaukus šiame komentare kalbėsiu. Lietuvos moterys turi kur kas daugiau privalumų nei išorinis grožis. Ir būtent apie tai matau prasmę kalbėti garsiai.

Mane vis dar stulbina šiek tiek ironiškas požiūris į stiprias, profesionalias, ambicingus tikslus sau ir kitiems keliančias moteris. Kai toks yra vyras, sakoma „šitas toli eis“. Kai tokia yra moteris, kažkaip numykiam „boba su kiaušais“. Bet turiu jums įdomių žinių. Nepaisant tokio naftalinu atsiduodančio požiūrio, mūsų moterys turi tokią „women‘s power“ (moterų jėgą), kad kartais siaučia kaip tornadas Katrina, tik ne griauna, o atvirkščiai, paskui save kuria stebuklus.
Čia pateiksiu po kelis įkvepiančius pavyzdžius iš kelių Lietuvos gyvenimo sričių.

Politika

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vienareikšmiškai privalome nulenkti galvą prieš Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Akivaizdu, šiuo metu prezidento postas yra stipriausiose rankose per visą atkurtos Nepriklausomybės istoriją. Gali mums patikti, gali nepatikti Prezidentės vykdoma politika ar metodai. Bet kad šis institutas yra tapęs Lietuvos politinio gyvenimo ašimi, negalime nepripažinti.

Ne kartą esu girdėjęs politologus sakant, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, kalbant apie Prezidento galias, yra gana lanksti. Sakoma, kiek postą laimėjęs asmuo pasiims galių, tiek įtakingas šis postas ir bus kuriant Lietuvos ateitį. Tai galime vienareikšmiškai pasakyti – Dalia Grybauskaitė paėmė galios į savo rankas pakankamai, kad taptų įtakingiausia tiek užsienio politikos formuotoja, tiek vidaus politikos procesų valdytoja.

Kada iki šiol yra buvę, kad Vyriausybė būtų buvusi formuojama su tokia didele Prezidentūros įtaka, kaip pastaruosius du kartus? Nėra taip buvę. O kad taip įvyko, aš labai džiaugiuosi, nes į praeitą Vyriausybę būtent dėl to nepraėjo labai nemažai abejotinos reputacijos ir gebėjimų ministrų. Šioji Vyriausybė apskritai buvo suformuota išskirtinai profesionaliai. Ir puse lūpų kalbama, kad didelė dalis – Prezidentės D. Grybauskaitės žmonės.

Tikėkimės, kad likusios kadencijos metus Prezidentei pavyks įgyvendinti jos vizitine kortele tapusius tikslus – kovą su korupciją ir oligarchais (manau, paskutinieji įvykiai – taip pat Prezidentės veiklos pasekmė) bei socialinius projektus, kurių sėkmės verkiant reikia Lietuvai. 2016 m. „Forbes“ suformuotame įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė įrašyta 72 numeriu. Ar rastume bent vieną lietuvį vyrą tokiame sąraše? Baikit, nemanau.

Tai pat prie politikos srities negaliu nepaminėti savo kolegės Europos Parlamente Vilijos Blinkevičiūtės. Pirmoji Lietuvos politikė, kuriai buvo patikėtas įtakingiausias postas Europos Parlamente, kokį kada nors yra užėmę lietuviai. Ir tik noriu priminti, kad, jei gerai suskaičiavau, lietuvių moterų ir vyrų santykis per visas tris kadencijas Europos Parlamente yra 10 moterų ir 26 vyrai.

V. Blinkevičiūtė prieš gerą mėnesį tapo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke. Iššūkiai, kurie jos laukia, nemaži. Kaip V. Blinkevičiūtė pati sako, didžiausius darbus reikia nudirbti darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų sulyginimo, ekonominio moterų savarankiškumo, nepakankamo moterų atstovavimo priimant sprendimus ir kituose svarbiuose klausimuose. Maža to, tamsybė lyčių lygybės problemoje nėra tik provincialių regionų prakeiksmas. Prieš kelias dienas visas Europos parlamentas net žagtelėjo, kai vienas europarlamentaras iš Lenkijos posėdžio metu į mikrofoną pareiškė, kad, cituoju, „moterys privalo uždirbti mažiau, nes jos yra silpnesnės, mažesnės ir mažiau protingos“. Nė velnio! Neabejoju, kad kolegė Vilija rimtai prisidės prie tokio požiūrio išrovimo su šaknimis ne tik iš Europos Parlamento, bet ir iš visuomenių visoje Europoje sąmonės.

Ekonomika

Čia galėčiau minėti daugybę pavyzdžių. Kiekviename mieste ar miestelyje turime moterų, kurios yra savo verslo varikliai. Kiekviena jų kasdien kuria Lietuvos BVP taip, kad net dūmai rūksta. Bet išsirinkau plačiau aptartis dvi moteris. Viena šturmuoja aukštumas srityje, kuri ilgus metus buvo laikoma išskirtinai vyriška. Antroji – sukūrė verslą ten, kur niekas Lietuvoje net negalvojo, kad apskritai gali būti kokių nors pinigų.

Finansų rinkos ilgą laiką buvo išskirtinai vyrų teritorija. O štai lietuvė Arminta Saladžienė vos prieš porą savaičių tapo NASDAQ – didžiausios vertybinių popierių prekybos technologijų, vertybinių popierių kotiravimo ir informacijos paslaugų tiekėjos pasaulyje – vertybinių popierių paslaugų vadove. Visiškai nesistebiu. Pažįstu Armintą jau keletą metų. Jos pažangus, platus mąstymas, profesionalumas, neabejoju, kaip tik ir yra tos savybės, kurios leidžia jau daugybę metų sėkmingai vadovauti NASDAQ Baltijos šalių rinkoms, o dabar – ir dar išplėsti savo įtakos sferas.

Antroji moteris, kurią norėčiau išskirti prie ekonomikos srities, – Austėja Landsbergienė. Taip, taip, būtent Austėja. Tik nepradėkit iš karto piktintis. Galima mylėti ar nemylėti, galima įvairiai vertinti visų mūsų veiklas. Bet neįmanoma paneigti fakto, kad Austėja įrodė – verslą galima sukurti ir srityje, iš kurios niekas nieko Lietuvoje jau nesitikėjo.

Švietimas mūsuose visuomet nepelnytai buvo trečio vargšelio brolio vietoje. O ko labiausiai nori kiekvienas tėvas? Kad jo vaikas turėtų geriausias įmanomas galimybes gyvenimo startui. Kai kurie iš tėvų netgi turi galimybių už tas startines pozicijas solidžiai sumokėti. Va, štai, čia edukologijos daktarė A. Landsbergienė ir įžvelgė verslo galimybę. Labai sveikinu ją išdrįsus tai padaryti.

Per dešimtmetį sukurta bent 16 vaikų darželių, plius viena pažangius mokymo metodus taikanti mokykla. Veikiant laisvos rinkos sąlygomis, kai reikia pasirūpinti patalpų nuoma, specialistų (kurių reikia daug ir gerų) užmokesčiais, motyvacinės programomis jiems, nuolatinio tobulėjimu užtikrinimu, geromis sąlygomis vaikams, šiuolaikine mokymo technika ir pažangiomis metodologijomis, nėra lengva. Visa ši schema veikia. Ir veikia pelningai. Didelis Austėjos nuopelnas – imti ir sukurti veikiantį verslą ir dar tokį specifinį.

Informacinės technologijos

Šiandien informacinių technologijų srityje dirbančių moterų visame pasaulyje yra vos penktadalis. Visuomet sakau, kad ši sritis yra per daug perspektyvi, per daug įdomi, per daug pelninga, kad vyrautų toks lyčių disbalansas. Maža to, esu 100 procentų įsitikinęs, kad didesnis moterų skaičius IT galėtų ir gerokai patobulinti teikiamas paslaugas, jų kokybę ir pasiūlą.

Tik pagalvokit, kasdieniame gyvenime moterys, lygiai taip pat kaip ir vyrai, naudojasi technologijomis. Tai reiškia, kad statistiškai pusė visų IT vartotojų yra moterys. O produktus joms kuria vyrai. Būtent todėl neabejoju, kad šioje srityje moterų laukia šviesus rytojus. Bet jau ir šiandien turime puikių pavyzdžių.

„Vinted“ ir jos siela Milda Mitkutė. Iš atrodytų visiškai paprastos idėjos prekiauti dėvėtais drabužiais internetu – išvystytas pasaulinis IT pagrįstas verslas. 8 šalyse veikiančioje platformoje, kurioje galima parduoti ar keistis nereikalingais drabužiais ir aksesuarais, užsiregistravę 13 milijonų vartotojų. Kasmet „Vinted“ platformoje parduodama daiktų už 100 milijonų eurų. Neseniai šis lietuviškas fenomenas, gimęs vienos moters galvoje, sulaukė 25 milijonų eurų investicijos. Ir tai tik dar kartą įrodo, kad moterų veikla IT srityje, gali praturtinti kuriamų produktų spektrą. Šiuo atveju moterų silpnybė drabužiams pavirto į IT verslo stiprybę.

Informatikos ir matematikos profesorė Valentina Dagienė – jau ne kartą mano yra minėta, kaip didelis įkvėpimo šaltinis ne tik moterims, visiems, kas siekia aukštumų IT srityje. Prof. V. Dagienė jau seniai suprato, kad informacinės technologijos yra ateitis ir kad vaikus reikia įtraukti į šią sritį, kad mūsų jaunoji karta turi būti ne tik IT produktų vartotojais, bet ir kūrėjais. Būtent dėl to ji sugebėjo sukurti patrauklų vaikams būdą mokytis informatikos – informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“.

Šitas „Bebras“ – ne bet koks. Įsivaizduokite, pernai jame dalyvavo 1,5 milijono vaikų iš 50-ties valstybių. Kokie skaičiai! Fantastika! Beje, Valentina Dagienė yra penkių vaikų mama, įrodanti savo pavyzdžiu, kad motinystė ir profesinės aukštumos yra pakeliui.

Maža to, profesorė yra gavusi gausybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų už pasiekimus. Labai džiaugiuosi, kad ir man su komanda pagelbėjo pernai #SWITCH! metu pasiekti didžiausios programavimo pamokos pasaulyje rekordo. Profesorė sėja įkvėpimą, kaip kokius ridikėlius pavasarį. Mano pradėto Coder Dojo Lietuva judėjimo, mokančio vaikus programuoti, viena aktyviausių mentorių Laura Stalnionytė, ypatingą dėmesį skiria būtent mergaičių pritraukimui į stebuklingą programavimo pasaulį. Ji net specialų būrelį mergaitėms sukūrė.

Apskritai, viso mūsų Coder Dojo judėjimo tikslas buvo programavimu sudominti kuo daugiau mergaičių. Ir mums pavyko! Nuliukai ir vienetukai nebėra įdomūs tik berniukams. Mergaitės taip pat sėkmingai programuoja. Maža to, specialistai sako, kad mergaičių pasiūlyti programinių problemų sprendimo būdai dažnai būna daug kūrybingesni.

Prof. V. Dagienė yra sakiusi: „Mes, moterys, turime pačios patikėti, kokios svarbios esame savo darbovietei, šaliai, pasauliui, šeimai ir kaip mums gali daug kuo padėti technologijos. Jos šiandien dar nėra mums draugiškos, bet mes galime priimti iššūkį sukurti tobulesnes“. Būtent toks požiūris į moterį mūsų visuomenėje man yra labai priimtinas.

Lietuvos moterys yra geriausios pasaulyje. Tik bėda ta, kad kartais pačios to nežino. Pasitikėjimas savo galimybėmis ir žinojimas, kad gali keisti pasaulį – štai ko trūksta. O visą kitą – protą, profesionalumą, imlumą naujovėms, na, gerai gerai, ir grožį, jos turi.