Naujienos

A. Guoga: Beveik 100 dienų valdžios. Nors negalima, bet įvertinkim

Dar ne šimtas, bet nenumaldomai artėja. Aš čia apie dienas, tik kurioms praėjus, sakoma, politinis korektiškumas leidžia vertinti naują valdžią. Kad ši nuostata būtų išlaikyta, aš vertinsiu ne valdžią, o bendrą situaciją, į kurią esame patekę, prasidėjus naujam politiniam ciklui.

Esu racionalus žmogus. Man reikia aiškių kriterijų bet kokiam vertinimui. Manau, logiška būtų vertinti tris mūsų politinio gyvenimo sritis – lyderystė, tikslai ir požiūris į skaitmeninę realybę. Visus šiuos punktus „prie socdemų“ vertinau neigiamai. Neturėjome ambicingų tikslų, per vargus buvo išspaustas vos vienas kitas šalies augimui reikalingas sprendimas. Lyderystė buvo gana apgailėtina. Jos lygį, nuo kritimo žemiau grindų, palaikė tik Prezidentė. O apie dėmesį inovatyviems skaitmeniniams sprendimas, kurie, tikiu, gali būti Lietuvos variklis, iš vis nekalbu. Savo reikmėmis valdžia buvo labai užsiėmusi. Nebuvo kada.
Dabar – naujas etapas. Dar per anksti vertinti, bet mes vis tiek įvertinkim.

Lyderiai
Vyriausybės sudarymo procesas praėjo gana sklandžiai. Net nepalyginsi su tuo cirku, kurį matėme prieš 4 metus (su viena socialdemokratiška išimtimi). Taigi, turime technokratinę Vyriausybę. Net aršiausi kritikai turi pripažinti, kad perspektyva nuteikia pozityviai. Turime (bent jau kol kas) gerą santykį tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. O tai - daug geriau, nei nuolatinė konfrontacija ir bandymai pasimatuoti, kas kietesnis. Tokia pradžia teikia vilčių ir už tai galime padėkoti Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Būtent jos tvirta lyderystė užtikrino galimybes sutelkti tokias rimtas ministrų pajėgas, kokias, turime šiandien.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis iš karto po rinkimų ėmė demonstruoti tvirtą lyderystę. Bent jau iš šono atrodo, kad situacija valdoma. Tiesa, vieną kitą mažą paslydimą stebėjome. Gal tas nuomonės keitimo virusas dar premjero kabinete neišsisklaidė nuo praeitos kadencijos. Tikėkimės, kad tai praeis taip greitai, kaip praeina sloga. Bet kaip ten bebūtų, Seimo Kultūros komiteto pirmininko elgesio kontekste S. Skvernelio maži kryptelėjimai atrodo kaip visiški niekai. Kaip sakoma, leiskim dirbti, nes tikrai yra gerų ženklų.
Dar vienas lyderis, kuris turi daug įtakos valstybės raidai – opozicijos lyderis. Taip, taip, čia lygiai tokia pat svarbi pozicija, kurią užimantis žmogus gali labai stipriai įtakoti valstybės kryptį. Juk konstruktyvi kritika ne mažiau svarbi, nei darbas ranka rankon. O šią vietą sau pasiskyrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Šios lyderystės neskubėčiau labai pozityviai vertinti. Jaunystė, sakoma, trūkumas, kuris su laiku praeina. Bet ar praeina žiūrėjimas į kitus iš aukšto ir orientacija į smulkmenas? Nežinau. O dabar kaip tik yra laikotarpis, kai konservatoriai gali apsispręsti, ar tokia lyderystė jų partijai yra tinkama. Juk ši partija turi daugiau ambicijų, nei amžiais būti opozicijos šaukliais. Valdyti valstybę tikrai reikia daugiau patirties, daugiau empatijos ir daugiau lankstumo. Labai linkiu konservatoriams tai įvertinti ir teisingai pasirinkti. Dešiniųjų valanda Vyriausybėje gali išaušti anksčiau nei visi tikisi, tam jie turi būti pasiruošę.

Tikslai ir priemonės
Realūs darbai nepasidaro per dieną, savaitę ar mėnesį. Bet galime vertinti grūdus, kuriuos naujoji valdžia sėja į Lietuvos gerovės dirvą. O kur ne kur, jau ir nauji daigeliai matyti. Rimčiausiai šiame darže ūgtelėjo, mano dideliam džiaugsmui, tikslas sutvarkyti valstybinių įmonių betvarkę. Pradėta nuo pačio stipriausio forto – „Lietuvos geležinkelių“. Fortas krito be didelio pasipriešinimo. Ir tai yra labai geras signalas, leisiantis imtis ryžtingų veiksmų ir kitose valstybinėse įmonėse. Toliau Vyriausybei ir visoms atsakingoms priežiūros institucijoms siūlyčiau sutelkti žvilgsnį į „Turto banką“, kuris tvarko visą valstybinį turtą. Čia negali neužkliūti akis už gana keistų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijoje. Yra signalų, kad ne viskas šiame projekte yra taip tvarkinga, kaip norėtųsi. Jau kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas giliau paanalizuoti šį projektą. Manau, atsakymus visi greita išgirsime.
Ne kartą esu kalbėjęs, jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 325 mln. eurų arba 3 kartus didesnė nei dabar. Labai tikiuosi, kad naujoji valdžia mato šį potencialą ir kad kova su betvarke nesibaigs tik valstybinių įmonių „galvų“ pakeitimu.
Būtent čia galime rasti lėšų ir kitam naujosios valdžios tikslui, kuris, man atrodo, yra vienas svarbiausių – pensijų sistemos sutvarkymas taip, kad mūsų senjorai galėtų gyventi oriai. Suprantama, ir ne kartą kartota, kad be palankios aplinkos verslui, be naujų, gerai apmokamų darbo vietų, nebus iš ko tas pensijas kelti. Bet tiek Vyriausybės programoje, tiek iš premjero bei ministrų pasisakymų matyti, kad valios vykdyti pasikeitimus yra. Tą mažą finansinį pagerėjimą pensininkai jau junta.
Norėtųsi, kad būtų atsigręžta ir į viso viešojo sektoriaus, ypač pareigūnų atlyginimus. Mes reikalaujame aukščiausių rezultatų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, kitų esminių priežiūros institucijų. Ir jie rodo darbo rezultatus. Pasitikėjimas visuomenėje šiomis institucijomis didžiulis. Bet įsivaizduokit, jei motyvacija būtų didesnė, kokius tuomet galėtume matyti rezultatus? Dabar eilinis pareigūnas STT gauna apie 600 eurų. Tuo pasakyta viskas. Sakyčiau, būtų visiškai normalu, jei tie atlyginimai kiltų 3 kartus. Garantuoju, valstybei ši investicija atsipirktų su kaupu.
O kad pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų iš ko augti, taip pat pagalvota. Tiek investicijų pritraukimui, tiek šalies konkurencingumo didinimui, tiek „ištekėjusių protų“ sugrąžinimui, tiek kovai su korupcija ir „šešėliu“ ketinama skirti daug dėmesio. Viltingai duodame pasitikėjimo kreditą ir grįžtame šių klausimų vertinti po metų, kai jau nuo tų pasėtų grūdų turėtume imti derlių.
Praūžusioje rinkimų kampanijoje labai ryškiu akcentu buvo požiūris į aukštąjį mokslą. Nieko naujo nepasakysiu, jei dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo situaciją įvertinsiu nepatenkinamai. Pokyčių reikia verkiant. Šioje srityje bus įgyvendinamos rimtos pertvarkos. Penki universitetai? OK. Du? Taip pat nieko blogo, svarbu, kad šių įstaigų valdymas būtų efektyvus ir veiklos rezultatas pateisintų lūkesčius.

Skaitmeninė realybė
Čia norėčiau išskirti du momentus: technologinis švietimas ir inovacijos. Per visą savo aktyvų politinį laikotarpį kartojau, kad privalome vaikus nuo pat mažens supažindinti su technologijomis. Toks yra šiandieninis pasaulis. Jis skaitmenizuojasi. Visi verslai, visuomeniniai procesai, socialiniai reiškiniai vystomi technologijų pagalba. Todėl ignoruodami šį faktą ir, vietoj IT pamokų, vaikus mokydami dailyraščio, atimame iš jų konkurencingumą ateities pasaulio darbo rinkose. Ir pagaliau, pagaliau ledai pajudėjo. Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paskelbė gerąją naujieną. Ne tik bus atnaujintos vyresniųjų klasių mokinių IT mokymo programos, bet ir nuo pat žemiausių klasių technologinis švietimas įkels koją į mūsų mokyklų klases. Susitikime su ministre sutarėme, kad padėsiu visomis išgalėmis šiame procese. Neabejoju, kad ilgojoje perspektyvoje šis darbas duos labai rimtą postūmį ugdant perspektyviausios srities profesionalus, kuriant gerai apmokamas darbo vietas ir pritraukiant investicijas. Bravo.
Antras skaitmeninei realybei ir visos šalies gerovei svarbus momentas – ši valdžia suprato inovacijų svarbą ir jų atvedimo į Lietuvą būtinybę. Taip pat ir skaitmeninės rinkos potencialą ir tokio verslo perspektyvas. O tai jau yra kokiais 95 procentais geriau, nei praėjusios Vyriausybės santykis su modernaus pasaulio iššūkiais. Pagreitintos verslo steigimo procedūros ir lengvatinės verslo pradžios sąlygos. Ketinimai investuoti į žmogiškąjį kapitalą, ne tik į plytas ir betoną, tokiu būdu pritraukiant talentus. Startuolių ir jaunų žmonių verslo idėjų palaikymas. Balsavimas internetu rinkimuose. Jei šios mintys virs kūnu, turėtume pajudėti iš mirties taško. Nekantriai lauksim realių veiksmų.
Įvertinęs minėtus tris kriterijus, matau gan gerą vaizdą Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Apie daugiausiai mandatų turinčios frakcijos vadovą Ramūną Karbauskį šiame komentare plačiau nekalbėsiu, čia jau atskiro vertinimo tema. Be to, žmogus dabar užsiėmęs tautinių kostiumų ir Seimo narių autoūkio klausimais. Norisi tik palinkėti Vyriausybei nesiblaškymo, koncentracijos ir nuoširdaus „sirgimo“ už Lietuvą. Tada, tikiuosi, ne tik po šimto dienų, bet ir po metų, ir po keturių galėsime taip pat pozityviai kalbėti apie 2016 metų lapkritį prasidėjusį naująjį Lietuvos gyvenimo ciklą.

Naujienos

Following Trump's "Muslim ban" Lithuanian MEP invites American entrepreneurs to the EU

Following the recent events in the United States where President Trump signed an executive order so called ''Muslim ban'', MEP A.Guoga send out letters to the major US technology companies, reminding about the EU's respect for cultural diversity and invited them to explore the possibility to reallocate their businesses in the EU, particularly in Lithuania.

He also informed them about the supportive initiative in the European Parliament. MEP Guoga collected signatures for his motion for the European Parliament’s resolution on fighting discrimination based on races, religion and nationality and has secured support from the major political groups. Lithuanian MEP emphasized that contrary to the U.S., the EU, including Lithuania, respects cultural diversity and recognises it as an essential element for fostering democracy and growth.

The full text of the letter for the companies bellow and here.

Dear Tech industry,

Following recent events in the United States where President Trump signed an executive order so called ''Muslim ban'', as a member of the European Parliament I condemn such actions as severe violation of human rights as well as breach of agreements under international law.

This Monday I have started collecting signatures supporting my motion for the European Parliament’s resolution on fighting discrimination based on racial background, religion and nationality which has gained support from the major political groups. I want to assure you that I will do my utmost to ensure that even the slightest discrimination won’t be tolerated.

Furthermore, I would like to remind you that contrary to the U.S., the EU and especially my country Lithuania respects cultural diversity and recognises it as an essential element for fostering democracy and growth.

Unlike the U.S., this January Lithuania adopted new immigration friendly legislation which aims to attract ambitious non-EU entrepreneurs to the country and make it easier and more convenient for non-EU nationals and their family members to obtain residence permit.

Naturally, I question why would you stay somewhere where you are not welcome? Move your business and live where you are respected and which is a great place for your business to operate and expand. That country is Lithuania.

You won’t be the first to do so. In the recent years, global tech and financial companies discovered Lithuania, and especially its capital Vilnius, as a great place for their businesses. Barclays has thousands of employees in Vilnius and has just chosen this city for one of their 6 start-up hubs in the world. Danske bank moved their IT service centre for its group of companies which is one of the three biggest investors in Lithuania. Uber recently opened its engineering centre here.

Why Lithuania? Because we can offer great prices and great quality of life combined with a multilingual talent hub of hard-working, tech minded and creative high-achievers. You won’t spend hours while commuting and they will be able to afford a nice house on a lakeshore 20 min drive from their office or a nice apartment in the city.

Lithuania is no. 1 in the EU in terms of both its broadband speed and fibre-to-premises penetration. In 2015 the country was voted 1st globally for fulfilling business requirements for communication technology by the IMD World Competitiveness Yearbook and it was the fastest in Europe to recover after the economic crisis. It is also worth mentioning Lithuania’s progressive approach to fintech regulation and the continuously growing talent pool of this sub-sector witnessed by operations of established financial giants and ambitious start-ups alike.

Lithuanian capital Vilnius ranks amongst Top 10 European cities best for starting a business (by inc.com). It takes 3 days to fully setup in Vilnius. Lithuania is ranked 20th in the world according to Doing Business rankings, we are amongst world leaders in ease of starting a business, registering property and enforcing contracts.

But most importantly, Lithuania is ready to go an extra mile to help you and welcome you.

Best regards,
Antanas Guoga

Naujienos

A.Guoga: naujoji Vyriausybė užsimojo mažinti korupciją? Štai tvartelis, kurį reikia išmėžti

Atrodo, kad naujasis premjeras Saulius Skvernelis pasiryžęs iš peties mėžti korupcijos mėšlą ir kvapą. Naujųjų išvakarėse supažindino Ministrų kabinetą su visuomenės, verslininkų ir valstybės tarnautojų apklausa „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“. Pirmadienį susitiko su STT vadovu aptarti kovos su korupcija stiprinimą. Daug žadanti pradžia.

Pirmiausia skaidrinkim milijonus

„Lietuvos korupcijos žemėlapyje“ duomenimis visuomenė labiausiai korumpuotomis įstaigomis laiko sveikatos apsaugos institucijas, Seimą, teismus, savivaldybes ir politines partijas. Mano nuomone, finansiškai žalingiausia korupcija, stabdanti Lietuvos progresą, klesti viešuosiuose pirkimuose. Pinigai juda milijoninėmis sumomis, samdomi patyrę specialistai, pakišų schemos gerokai subtilesnės nei susitikimuose su piliečiais minimi 100 ar 500 eurų vokeliai anestezologui ar chirurgui. Už milijoninių pirkimų eilučių maskuojami artimų ar proteguojamų verslų interesai. Štai, pvz., Utenoje vietoj to, kad parašytų, kiek kainuoja šiukšlių dėžės, jų montavimas, aplinkos priežiūra, viską suplaka į krūvą ir tuomet tu, būk geras, pats spėliok, ar 600 eurų už vieną šiukšliadėžę stadionui pirkimu nėra slapstomas susitarimas dėl „atkato”. O kai sumos yra ne tūkstantinės, kaip minėto Utenos stadiono atveju, o milijoninės?

Daug klausimų kyla dėl septynmyliais žingsniais išaugusios Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos darbų sąmatos. Tai gali būti dar vienas didelis tvartelis, kurį reikia išvalyti. Čia įsimaišę visų mūsų pinigai milijoninėmis sumomis. Kaip skelbia Turto bankas, preliminari projekto vertė, įskaitant pastato įsigijimą, sieks apie 34 mln. eurų. Abejonių kelia ir finansavimo šaltinių schemos, nes čiuptuvai ketina įpinti ne tik valstybės biudžeto, bet ir aplinkosaugai skirtas Klimato kaitos specialiojo fondo lėšas.

„Atvira“ kaina po uždarų derybų?

Priminsiu, kad Sporto rūmų rekonstrukcijos kainos pagrįstumu suabejojo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Turto bankas Tarnybos įpareigotas iš naujo svarstyti rekonstrukcijos biudžetą ir pasiūlytą kainą. VPT teikė išvadą, kad lėšos pirkimui suplanuotos netinkamai, o neskelbiamų derybų metu tiekėjo pasiūlyta projekto kaina – beveik 27,6 mln. eurų – yra per didelė (Turto banko skelbiami 34 mln. eurų susideda iš šitų 27,6 mln. eurų ir 5,6 mln. eurų pastato įsigijimo vertės iš bankrutuojančios ŪBIG ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“). Neskelbiamų derybų klausimu, man įstrigo Rimvydo Valatko mintis: kiek, žmogus, gali turguje nusiderėti, kai deriesi su vienu pardavėju?

Be to, VPT vadovė D. Vilytė rekomendavo Turto bankui pakartotinai apsvarstyti projekto biudžetą su koordinuojančiomis institucijomis, nes galutinio sprendimo, kuris besąlygiškai patvirtintų projekto finansavimą, nėra. Pritariu, kad jei finansavimas neužtikrintas, pirkimo vykdymas netikslingas. Papildyčiau: ypatingai, kai jo skaidrumas po devyniais užraktais.

Sąlygos – tam vieninteliam?

Ankstesnės, socdemų, darbiečių ir tvarkiečių Vyriausybės pavedimu Turto bankas skelbė viešą konkursą ir išrinko rangovą, kuris vykdys projektą. Vis tik VPT neleido Turto bankui pasirašyti sutarties su konkurso laimėtoju, nes ne tik kainos, bet ir konkurso sąlygos sukėlė įtarimą.

Pasiimkime sąlygas, nes net smagu skaityti. Tiekėjas per pastarąjį penkmetį arba nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti įvykdęs ne mažiau kaip vieną nekilnojamojo kultūros paveldo objekto rangos sutartį, kurios vertė – ne mažesnė nei 4,5 mln. eurų. Teigiama, kad šį atitinka tik dvi Lietuvos bendrovės. O griežtas mokumo reikalavimas atsijojo dar vieną iš tų bendrovių.

Finansų ministerija, jau po pirmojo 2016 m. Seimo rinkimų turo, regis, išdrąsėjo. Pamatę, kad socdemai bei darbiečiai gali išlėkti iš dominuojančio valdžios vežimo, spalio 14 d. parengė raštą, kuriame abejojama dėl viešojo pirkimo tikslingumo. Dar pasiūlė iš naujo įvertinti ir „Investiciniame projekte pateiktų Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimo alternatyvų bei siūlomų techninių sprendinių lygiavertiškumą“. Be to, VPT taip pat yra kreipusis į Konkurencijos tarybą dėl šio viešojo pirkimo, prašydama išnagrinėti galimą konkurencijos ribojimą.

Dar vienas lėšų „įsisavinimo“ mechanizmas?

Jeigu rimtai pakedenus šio projekto užkulisius pasimatytų korupcijos šleifas, už klaidas mokėtumėme mes visi, mokesčių mokėtojai. Žala būtų ne tik finansinė. Dar labiau sumažintumėme ir taip trapų tarptautinių institucijų pasitikėjimą, kad išlipome iš sovietinio paveldo ne tik fizine, bet ir sąmoningumo prasme.

Beveik lygiai prieš metus numatyta prašyti 8 milijonų eurų rekonstrukcijai iš Klimato kaitos fondo specialiosios programos, pakišus projektą po pastatų energetinio efektyvumo didinimu. Mano žiniomis, dar nesikreipė į Aplinkos ministeriją. Tačiau, kai visas konkursas kelia klausimų dėl skaidrumo, ar tikrai norime prašyti lėšų konferencijų centrui iš fondo, kurio asignavimai turi būti skirti gerinti aplinkos ir oro kokybę (surinktos iš prekybos šiltnamių efektą sukeliančių dujų vienetų ir apyvartinių taršos leidimų pardavimo)? Aš būčiau už tai, kad neleistume Europai ir pasauliui manyti, kad išsaugojom ne tik sovietinės architektūros paveldą, bet ir mąstymą.

Lietuvos architektai jau ne kartą kėlė klausimus, ar verta išsaugoti aplinkosaugines problemas keliančius sovietinės architektūros statinius. Jeigu jau saugom, privalom tai daryti skaidriai, tinkamai naudodami mokesčių mokėtojų ir specialiųjų fondų lėšas. Tik neabejoju, kad šalia, tose pačiose Šnipiškėse, senuose daugiabučiuose gyvenantiems rekonstrukcija iš Klimato kaitos fondo būtų aktualesnė. Kiek galėtume už 8 mln. eurų paskolą renovuoti daugiabučių namų? 20? 50? Tuo labiau, kad Vilniuje apskritai daugiabučių renovacija lėtesnė, palyginus su kai kuriais regionų miestais.

Investavimas į išlaidas, o ne į ateitį

Naujos Vyriausybės ir Seimo lyderiai yra viešai kritikavęs ligšiolinį valstybinį išlaidavimą arenoms ir statiniams be atsiperkamumo. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų atvejis kaip tik iš šios serijos. Projekto pelningumo skaičiavimai, Lietuvos institucijų duomenimis, iš tiesų įspūdingai prasti: įvertinta, kad per 15 m. rūmai atneštų vos 3,15 mln. pelno. Kyla natūralus klausimas, kam sunešame visų mokesčių mokėtojų trisdešimt milijonų eurų?

Užsienio reikalų ministerija, prašydama Europos Komisijos leidimo finansuoti rūmus iš valstybės lėšų, neslėpė šių skaičiavimų siekdama parodyti, kad iš privačių lėšų joks rangovas projekto nesiimtų. Kaip gi? Kas galėtų imtis projekto su 31 milijono eurų minusu? Kyla minčių, jog tik mokesčių mokėtojų pinigus švaistanti institucija. Tikiuosi, kad mūsų naujoji Vyriausybė – ne toji institucija, kuriai nerūpi investicinių projektų rentabilumas.

Valstybiniams projektams reikalingas Vyriausybės dėmesys

Pritariu VPT vadovės D. Vilytės minčiai, kad valstybei svarbus ekonominis projektas turėtų demonstruoti geriausią tokių projektų įgyvendinimo praktiką. Deja, pasak jos, „milijoninis konkursas nuo pat jo pradžios įkūnija didžiausias viešųjų pirkimų ydas: konkurencijos neužtikrinimą, neracionalų lėšų naudojimą, skaidrumo stoką“.

Suprantu, kad institucijos turi ir taip daug darbo sugaudyti stambius ir smulkius korupcinius tinklus. Vis tiek kreipiausi į STT, prašydamas atkreipti dėmesį į šią galimai milijoninę aferą. Jeigu neįmanoma tokio projekto išsukti be korupcijos dėmės ir ekonominio efektyvumo, tuomet gal geriau tiesiog nugriauti abejotinos kultūrinės vertės ir sostinės veidą darkantį, šalies religines bendruomenes skaldantį objektą. O tokį milijoninį biudžetą skirti rimtam visuomeniniam projektui, kuris realiai pasitarnautų šalies progresui. Pvz., kad ir idėjai nupirkti po mikrokompiuterį kiekvienam pradinukui.

Šios temos neapleisiu, sulaukus Konkurencijos Tarnybos išvadų, institucijų atsakymų, bus tęsinys.