Naujienos

A. Guoga: Kodėl Baltijos šalims svarbu, kad JAV rinkimus laimėtų M. Rubio?

Kandidatų į JAV prezidentus pirminiai rinkimai jau gerokai pasistūmėję į priekį ir palaikymas kandidatams yra labai panašus. Tad tik keli procentai balsų gali turėti nepaprastai didelį poveikį ir Europai, ir visoms trims Baltijos šalims.

Pirmadienio naktį, vykstant pirminiams rinkimams JAV Ajovos valstijoje, galima sakyti, nemiegojau. Nuo pradžių stebiu kampaniją, apklausas, analizes, vertinu statistinius duomenis. Žvelgiant į pastaruosius, spėjama, kad Hillary Clinton turi 75% procentų tikimybę tapti demokratų kandidate į JAV prezidentus, Vermonto senatoriui Bernie Sanders suteikiama 25% tikimybė. Respublikonų stovykloje itin įtempta konkurencija tarp Donald Trump, Teksaso senatoriaus Ted Cruz ir Floridos senatoriaus Marc Rubio. Tačiau, nors T. Cruz laimėjo Ajovoje ir D. Trump pirmauja daugelio JAV valstijų respublikonų rinkėjų apklausų, statistika palankiausia M. Rubio. Manau, taip yra dėl to, kad, lyginant su kitais kandidatais, daugeliui žmonių jis yra aiški, nuosaiki alternatyva ekscentriškam D. Trump ir radikalesniam T. Cruz. Tikėtina, dauguma mūsų iš žiniasklaidos daugiau girdėję apie D. Trump arba H. Clinton, o mažiau apie senatorių M. Rubio. Tačiau pastarasis, akivaizdžiai, yra geriausias kandidatas Lietuvai ir Europai.

Palankiausia prekybos, migracijos ir užsienio politika
Senatoriaus M. Rubio vertybės bei pozicija prekybos, užsienio politikoje lietuviams gali būti priimtiniausia. Pavyzdžiui, man priimtinas jo atviras palankumas ir stabili pozicija dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. – TTIP) susitarimo. Juk užsienio prekyba – tai darbo vietos. Statistikos duomenimis, 18 procentų darbo vietų Lietuvoje sukurta dėka eksporto už ES ribų. Absoliučiais skaičiais tai – 245 tūkstančiai darbo vietų. Dar gegužę Floridos senatorius išsakė viešą palaikymą B. Obamai tęsti derybas ir pasiekti susitarimą. H. Clinton, D. Trump, B. Sanders pasisako prieš šį susitarimą. Neseniai abejones išsakė ir T. Cruz. Be to, M. Rubio paskelbė detalų planą, numatantį pagalbą Baltijos šalių gynybai, kilusbet kokiai galimai grėsmei iš Rusijos. Cituojant, tai įtraukia ir planą „padidinti mūsų sąjungininkų NATO pajėgumus, skiriant papildomą sunkiąją ginkluotę ir transporto prieemones Vidurio ir Rytų Europoje; užtikrinant nuolatinį JAV karių dislokavimą regione <...> ir atnaujinti karinį planavimą, skirtą apginti Baltijos šalis". Tiesa, T. Cruz ir H. Clinton taip pat rimtai ketina prisiimti įsipareigojimus dalyvauti užtikrinant Europos kontinento saugumą Putino grėsmės akivaizdoje, aiškiai pasisakydami už Ukrainos apginklavimo politiką, Europos šalių energetinę nepriklausomybę, konkrečiai, nuo Rusijos energetikos šaltinių. Tačiau jaunasis senatorius M. Rubio kol kas yra pateikęs išsamiausią planą ir yra vienintelis prezidentinėje kampanijoje aiškiai įvardijęs tolimesnę paramą būtent Baltijos šalių saugumui. Be to, jo imigracijos politikos kryptis yra mažiausiai radikalizuota, palyginus su kitais respublikonų kandidatais. Nors jis pasisako už sienų sustiprinimą, tačiau bent nesiūlo masinių deportacijų kaip kad D. Trump ir ketina pasiūlyti pilietybę JAV iki šiol jau atvykusiems. Neabejoju, jog kandidatų į JAV prezidentus požiūris į migracijos politiką aktualus gausiai JAV lietuvių bendruomenei. O Europai kaip tik šiuo migrantų krizės laikotarpiu yra gyvybiškai aktualu užsitikrinti stabilų, patikimą ir bendradarbiauti linkusį partnerį.

Memas, pašiepiantis demokratų kandidatą Bernie Sanders

Pirminiai rinkimai – ar pasikartos istorija?
Pirminių rinkimų Ajova valstijoje metu, įtampa tvyrojo tiek respublikonų, tiek demokratų stovykloje. Iš tradiciškai religingos valstijos nugalėtojais išvyko H. Clinton (tiesa, iš esmės beveik be persvaros) ir T. Cruz. Prognozuojama, kad kitus pirminius rinkimus Vermonto kaimynystėje esančioje Naujojo Hamšyro valstijoje laimės B. Sanders. Tačiau H. Clinton laimi daugelyje kitų valstijų demokratų rinkėjų apklausų, todėl akivaizdu, kodėl rinkos stato už jos pergalę. Tuo metu Ajovoje T. Cruz išsiveržė su 28 proc., D. Trump ir M. Rubio liko arti – atitinkamai, su 24 ir 23 proc. respublikonų rinkėjų balsų. Čia M. Rubio palaikymas buvo didesnis nei bet kurioje respublikonų rinkėjų apklausoje ir tai gerokai padidino jo šansus tapti rimta ir nuosaikia alternatyva populistui D. Trump ir radikalesniam T. Cruz. Dar vienas faktorius yra labiaus istorinis, nes nuosaikesni kandidatai, kaip, pavyzdžiui, Mitt Romney ar John McCain, paprastai laimėdavo pirmalaikių rinkimų estafetės pabaigoje. Tai jau tapo tradicija, kuri, tikiuosi, išsilaikys ir toliau šiais, 2016 metais.

Pavojingi vs neblogos alternatyvos ir palankiausias
Kandidatai, kurie yra radikalai iš esmės tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, yra pavojingi ne tik pačiai JAV, o ir mums, Europai. Nesvarbu, ar tai būtų respublikonų D. Trump su jo abejinga politika Rusijos agresijos atžvilgiu, ar – potencialiai labiausiai žalingas – demokratas, kairysis radikalas ir „Demokratų socialistų“ atstovas B. Sanders. Tiesa, jam tiek apklausos, tiek statistiniai duomenys numato vos dešimtprocentinę tikimybę laimėti visuotinius rinkimus. Bet kuriuo atveju, abiejų kandidatų galimo laimėjimo scenarijai turėtų neigiamą šleifą tolimesniam bendradarbiavimui su Europa, o taip pat ir Lietuva. Ir nors T. Cruz ar H. Clinton būtų neblogos alternatyvos Europai, esu įsitikinęs, kad geriausias pasirinkimas ne tik JAV piliečiams, o ir Europai bei mums, lietuviams, yra senatorius M. Rubio. Amerikiečiams jis siūlo racionalią prekybos, imigracijos politiką bei aiškią lyderystę tarptautinėje arenoje. Jo politinės pažiūros yra palyginus nuosaikios, nuoseklios. M. Rubio stipriai bendradarbiautų iškilus išorinėms grėsmėms ir rinktųsi ekonominio bendradarbiavimo kelią. Skirtingai nuo D. Trump ir B. Sanders, kurie, tikėtina, būtų tik pasyvūs stebėtojai, iškilus problemoms regione. Šių rinkimų rezultatai gali turėti didesnį poveikį Europai ir Lietuvai nei daugelis galvojame.

Naujienos

Per Lietuvą ima ristis Coder Dojo, pasaulinės iniciatyvos, mokančios vaikus programuoti, banga

Sausio 23 d., 11 val., Panevėžio aps. G. Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje, prasidės pasaulyje išpopuliarėjęs bendruomeninis technologinio švietimo projektas Coder Dojo Lietuva. Projekto organizatoriai – skaitmeninius verslus praktiškai pažįstantis europarlamentaras Antanas Guoga ir renginio #SWITCH! komanda – 2016 m. surengs 50 programavimo užsiėmimų vaikams ir jaunimui visoje Lietuvoje.

Coder Dojo ambasadorius Lietuvoje A.Guoga: programavimas - ir mergaitėms!

Coder Dojo Lietuva ambasadoriai, palaikantys idėją nuo ankstyvo amžiaus vaikaus supažindinti su technologijomis - EP narys A. Guoga, aktorė Beata Tiškevič-Hasanova, sėkmingiausio Lietuvos startuolio „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė. Pastarųjų drąsių ir idėjų kupinų moterų palaikymas projektui – žinia, kad programavimas gali būti įdomus ir mergaitėms, kad tai kūrybiška veikla, kur smagus laiko praleidimas derinamas su praktini žinių įgijimu. Idėją palaiko ir iniciatyva „Bibliotekos pažangai“, nes būtent bibliotekos visoje šalyje taps Coder Dojo Lietuva „namais“.

„Noriu, kad Lietuvos vaikai ir jų tėvai nebijotų technologijų ir smagioje aplinkoje mokytųsi jas išnaudoti ateities karjerai. Jau dabar aišku, kad ateities darbo rinkai turime ruošti technologijas išmanančius specialistus. Būtent ši sritis taps pagrindiniu ekonomikų varikliu visame pasaulyje. Jei norime klestinčios Lietuvos, privalome jau dabar rūpintis ateities profesionalų, kurie šiandien dar sėdi mokyklos suoluose, skaitmeniniu raštingumu - gebėjimu programuoti“, - sako tarptautinio Coder Dojo judėjimo ambasadorius Lietuvoje A. Guoga.

Coder Dojo - bendruomeniniu savanorystės pagrindu sukurti programavimo pradmenų mokymo klubai 7 – 17 m. vaikams ir jaunimui. Coder Dojo (www.coderdojo.com) skatina mokytis programuoti, kurti tinklapius, žaidimus ir kitais įdomiais metodais sužinoti daugiau apie technologijų pasaulį ir galbūt su tuo susieti savo profesinę ateitį. Šiuo metu 57 šalyse veikia apie 700 Coder Dojo klubų, kurie yra surengę tūkstančius renginių. Vaikai, atėję į užsiėmimus, bus mokomi, kaip sukurti pirmąją interneto svetainę. Jiems padėti pasirengę Lietuvos IT įmonėse dirbantys programavimo profesionalai - Coder Dojo Lietuva mentoriai.

„Į užsiėmimą Panevėžyje vos per kelias dienas užsiregistravo beveik 250 vaikų. Visų norinčių į pirmąjį užsiėmimą priimti nesugebėsime, važiuosime į Panevėžį dar kelis kartus. Akivaizdu, kad vaikai labai atviri techninėms žinioms. Mūsų visų pareiga – užtikrinti galimybę jaunajai kartai siekti jai įdomių ir inovatyvių žinių“, - sako Coder Dojo Lietuva projekto vadovė Ada Jonušė. Jos teigimu, bendruomeniniu savanorystės principu pagrįsto Coder Dojo suteikiama metodinė medžiaga ir administracinė parama gali tapti vienu iš ramsčių Lietuvos regionuose kurtis nuolatiniams programavimo mokymo klubams. „Į Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekas važiuojame su parodomąja programavimo pagrindų pamoka. Esame pasirengę įdėti pastangų, skatinimo priemonių, metodinės pagalbos, kad įsikurtų kuo daugiau nuolat vaikus programuoti mokančių klubų,“ – teigia A. Jonušė.

Norinčius stebėti pirmąją pamoką ir susipažinti su Coder Dojo inicatyva bei jos ambasadoriais kviečiame atvykti į Coder Dojo Lietuva atidarymo renginį sausio 23 d., šeštadienį, 11 val., Panevėžio aps. G. Petkevičaitės – Bitės viešojoje bibliotekoje. Coder Dojo Lietuva naujienos skelbiamos https://www.facebook.com/switchvilnius

Naujienos

Kas maitina ispanų radikalus?

Gruodžio mėnesio Ispanijos rinkimų rezultatus nulėmė labai aiškios priežastys – euro zonos nuolaidos neatsakingoms vyriausybėms, ypatingai Graikijos. Tai padėjo iškilti radikaliai ispanų „Podemos“ partijai į nacionalinės politikos areną. Tokį perspėjimą kolegoms Europos Parlamente išsakiau dar pačioje Graikijos krizės pradžioje. Didelis noras išlaikyti Graikiją euro zonoje atsisuko prieš mus ir padėjo išvešėti radikaliems judėjimams visoje Europoje.

Diskusijos apie Graikijos krizę 2015 m. liepos mėn. akimirka. \"Mūsų turi paklausti nuomonės prieš skirdami valstybės pinigus graikų pensijoms. Aš nenoriu, kad mano anūkai ir vaikai visą gyvenimą mokėtų už graikų skolas\", - aiškumo, kaip bus priimami sprendimai, jeigu Graikijai neįvykdžius įsipareigojimų reikės skirti papildomų pinigų, prašė senjorų atstovė.

Pirmas pasveikinti...
Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras buvo vienas pirmųjų pasveikinęs „Podemos“ partijos šuolį Ispanijos rinkimuose. ,,Ispanijos taupymo politika - nugalėta“, – sakė A. Tsipras.

Įdomiausia tai, kad jis yra tas pats politikas, kuris praėjusį rudenį pats įvedė taupymo priemones Graikijai. Tiesa, ir tas pats, kuris vadovavo šaliai gėdingiausiu ekonominės krizės periodu, priversdamas euro zonos nares patvirtinti didžiausią finansinės paramos paketą per visą šios piniginės sąjungos istoriją. Dėl tokių vienas kitam prieštaraujančių veiksmų ir viešų pasisakymų ,,Syriza" kartu su A. Tsipru tapo veidmainiavimo simboliu visoje ES. Vien ko vertas faktas, kad valdančioji ,,Syriza“ partija aktyviai rėmė prieš taupymo politiką nukreiptą visuotinį streiką, vykusį lapkričio mėnesį Atėnuose. Argi tai ne ekscentriška?

Graikų gelbėjimas iš finansinės krizės tapo nerūpestingas vyriausybes žeminančio proceso pavyzdžiu. Bet kam būtų skausminga pagaliau pripažinti - nebeišeina tęsti 50 metų trukusios strategijos gyventi iš kieno nors kito kišenės. Su dviem ankstesnėmis Graikijos gelbėjimo programomis buvo išvaistyti milijardai ES mokesčių mokėtojų eurų. Deja, tačiau ši šalis įrodė, kad tokia politika gali būti vykdoma dešimtmečiais - iki tol, kol tampa pražūtinga. Bijau, kad tai gali ir vėl pasikartoti.

Daug dešiniųjų politikų, taip pat ir aš, stengėmės įspėti Europos Komisijos vadovą Jean-Claude Juncker ir taip vadinamą „Troiką“, jog A. Tsipro išsiderėtas 86 milijardų eurų Graikijos gelbėjimo paketas gali išvesti iš proto populistines partijas Europoje. Natūralu, jog ir kitus radikalus vilioja išnaudoti Graikijos išlaidavimo patirtį ir panaudoti ją kaip pavyzdį savo rinkiminėms strategijoms. Ypač tai rūpi šiuo metu sudėtingas struktūrines reformas vykdančių šalių populistams ir radikalams.

,,Podemos“ rinkimų kampanija būtent ir agitavo prieš reformas. Ekonominės krizės nuvargintiems ispanams tai pasirodė patrauklų. Dėl tų pačių šūkių rinkėjai ,,išmetė“ vyriausybę ir Portugalijoje, kuri dėl kreditorių reikalavimų buvo priversta mažino viešąsias išlaidas ir pristabdyti mokesčių kėlimą.

Šalies ekonominiam atsigavimui reikia pastangų
Kol radikalai apeliuoja į emocijas, visi duomenys įrodo, jog Ispanija yra teisingame kelyje. Šalies ekonomika yra viena greičiausiai augančių euro zonoje ir stengiamasi įveikti aukštą nedarbo lygį (21%). Stebuklų nebūna. Ilgojo laikotarpio struktūrinės reformos reikalauja laiko. Laiko ir piliečiams pajusti tų reformų rezultatus asmeniškai.

Be jokių abejonių, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas yra skausminga. Visos taupymo priemonės yra skausmingos. Aš tai žinau iš savo gimtosios šalies patirties. Lietuva išgyveno varginantį ,,diržų" susiveržimo laikotarpį. Krizės metu mes nesielgėme kaip Graikija ir mums pavyko išlipti iš duobės.

Mes sumažinome pensijas – sumažinome labai daug viešųjų išlaidų. Mes dirbome labai sunkiai ir iš krizės išėjome aukštai iškelta galva. Šiuo metu Lietuva yra viena greičiausiai augančių ekonomikų ES, nors, neslėpsiu, nėra labai lengva, mes vis dar susiduriame su sunkumais ir mūsų BVP atsilieka nuo euro zonos lygio.

Kalbėdami apie Graikiją, ES politikai privalo pažvelgti ir į Lietuvos situaciją: mes tik prieš metus prisijungėme prie euro zonos. Prieš tai Lietuvai pritrūko tik 0,1% infliacijos rodiklio atitikti narystės euro zonoje kriterijus. Mes neklastojome statistikos, mes dirbome sunkiai. Mes laikėmės taisyklių.

Ne vieną šokiravo mano video žinutė buvusiam Graikijos finansų ministrui Yaniui Varoufakiui, kuria aš graikų Vyriausybės paprašiau pasakyti savo žmonėms, jog jie gauna tris kartus didesnes pensijas negu jų bendraamžiai Baltijos šalyse.

Pensijos Lietuvoje vidutiniškai siekia 260 eurų, tačiau dauguma žmonių iš tiesų gauna vos 200 eurų per mėnesį. Šildymo kainos Lietuvoje ilgą laiką buvo vienos didžiausių visoje Europoje dėl didelio spaudimo iš Rusijos ir Gazpromo.

Bet vis tiek lietuviai buvo priversti padėti graikams. Tiems, kurie gauna tris kartus didesnes pensijas, dvigubai didesnį darbo užmokestį, tris kartus didesnę ES paramą ūkininkams ir t.t. Tikriausiai dabar yra aišku, kodėl graikų nusiskundimai lietuviams didelės empatijos nekelia!

Todėl man neramu, kad graikų išlaidavimo „liga“ gali išplisti per visą Europą. 2016 m. rudenį Lietuvoje bus rinkimai į nacionalinį parlamentą. Valdančiosios partijos jau patvirtino biudžetą, kuriame numatytas didesnis viešasis išlaidavimas. Kaip matote, graikų pavyzdys yra rimtai stebimas ir lengvai pritaikomas...

2016 – ieji ES: su populizmu vyriausybėse ar vieningoje Europoje?
Nuoširdžiai tikiuosi, jog Ispanų radikalai ,,Podemos“ netaps Ispanų Vyriausybės koalicijos nariu. Ispanija nors ir lėtai, bet atsigauna. Šiai šaliai, kaip ir Lietuvai, reikia gilių struktūrinių reformų, o ne trumpalaikio išlaidavimo. Tęsti savo įsipareigojimus įgyvendinti taupymo priemones noriu palinkėti ir Graikijos Vyriausybei. Lietuvos Vyriausybė sutiko dalyvauti pagalbos mechanizmuose ir paremti turtingesnę valstybę, t.y. pritarti Europos stabilumo mechanizmo fondo lėšų skyrimui Graikijai. Solidarumas yra svarbu, tačiau tai negali būti vienpusis santykis. Dėl to Graikija privalo reformuoti šalies pensijų sistemą.

Aš taip pat linkiu, jog ES lyderiai, įskaitant Europos Komisijos Prezidentą Jean-Claude Juncker, išmoktų šią karčią pamoką ir daugiau nenuolaidžiautų neatsakingoms vyriausybėms. Tai ne tik nesąžininga pagal sutartas taisykles veikiančių valstybių atžvilgiu. Tai gali sukelti milžinišką grandininę reakciją. Jeigu dar kurios nors euro zonos narės vyriausybė pasieks tokių nuolaidų savo neatsakingai politikai, aš pažadu Jums, visos Europos populistų partijos išeis iš proto. Jos pareikalaus gauti tiek pat paramos kaip ir Graikija visų europiečių sąskaita. Ir visa ES sugrius kaip domino eilė. Todėl mes privalome laikytis kartu. Privalome veikti remdamiesi tomis pačiomis taisyklėmis tam, kad sukurtume taikią ir klestinčią Europą.