Naujienos

A. Guoga. Lietuva – geriausia valstybė pasaulyje

Lietuva yra pati geriausia valstybė. Aš ne ironizuoju. Aš nuoširdžiai taip manau.
Mes esam labai linkę į saviplaką. Patys save murkdom po purvus dėl menkiausio nieko. O jau kai susiduriam su tikrai rimtomis problemomis, vietoj to, kad pasimokytume ateičiai, tik barstomės galvą pelenais ir vis kartojam: kitaip ir negali būti mūsų vargšėje Lietuvoje. Iš vis blogiausia yra tai, kad tas pesimizmas yra kur kas garsiau skelbiamas, nei šviesūs mūsų lietuviško gyvenimo atspalviai, nors tokių turime tikrai daugiau nei 50. Visas spektras šviesos gyvuoja Lietuvoje. Tik riekia nusivalyti rūką nuo akių ir, pažadu, tikrai tai pamatysime.

Korupcija. Rauname ją lauk.

Jei bet kurio atsitiktinio žmogaus gatvėje paklausime, kas jums labiausiai nepatinka mūsų valstybėje, dažnas atsakymas bus: visi – vagys. Tikrai, korupcija ir nebaudžiamumas už tai yra verti absoliučios netolerancijos. Tai, kad korupcija mus visus „užknisa juodai“, duoda vaisių. Kuo toliau, tuo labiau esame nepakantūs ne tik aukščiausių politinių sluoksnių korupcijai, bet ir tai smulkiai niekingai korupcijai, kurią matome arčiausiai mūsų. Ir čia ryškėja tokia šviesa tunelio gale, kokia gali būti tik geriausioje valstybėje pasaulyje.

Nekalbėsiu čia apie korumpuotus politikus. Jau daug apie juos pasakyta. Lieka tik teisėsaugai privesti bylas iki galo ir bausti kaltuosius taip, kad kitiems atšoktų noras panašiai elgtis. O jūs visi, tai yra rinkėjai, juos jau nubaudėte. Neabejoju, griežtai bausite ir ateityje.

Aš labiau norėčiau čia kalbėti apie tą įstaigose ir įstaigėlėse įsišaknijusią korupciją, kuri kone kiekvienam matoma ar iš aplinkinių kalbų žinoma. Čia turim nukelti kepurę prieš žiniasklaidą. Jų darbas atskleidžiant įvairiausias valstybės melžimo schemeles yra neįkainojamas. Lietuvos piliečiai pasitiki žiniasklaida. Yra išimčių, bet tendencija – labai ir labai teigiama. Ketvirtoji valdžia įgauna vis daugiau galių ir tai jai suteikia įrankius rauti blogybes iš mūsų visuomenės be pasigailėjimo. Šviesu? Man – taip.

Rasa Kazėnienė. Ji nėra tiesiog viena moteris viešai prakalbusi apie blogybes jos įstaigoje. Ji yra simbolis tos šviesos, kuri Lietuvoje auga sulig kiekviena diena. Prisiminkim „Krekenavos agrofirmos“ istoriją ir jos heroję Dalią Budrevičienę. Tada atrodė, kad moteris yra palikta viena prieš galingą įmonę. Jos skundas tuo metu buvo tik jos reikalas. Ji savo kovoje stovėjo viena. O tik pažiūrėkit, kokio palaikymo, supratimo ir pradrąsinimų šiandien sulaukė R. Kazėnienė. Už jos stovi visa Lietuva. Ačiū Rasai, kad nusprendė prabilti. Tikėkimės, tai padrąsins ir kitus, matančius betvarkę, kalbėti garsiai.

Tarp viešųjų pirkimų ir korupcijos mūsų šalyje dažnai, deja, dedamas lygybės ženklas. Kol kas. Bet negalime nepripažinti, kad situacija kinta. Štai kad ir Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų istorija. Pavėlavo čia valstybės pinigų „tratintojai“, oj pavėlavo. Galvojo, kad kaip visuomet, paskelbs konkursėlį su sąlygomis, pritaikytomis vienam tiekėjui. Pakels nepastebimai sąmatėlę keliais milijonais. Tyliai ramiai tuos pinigus „ištratins“, ir Lietuva džiaugsis, kad turi aptvarkytą seną sovietinę kriošeną gražiausioje sostinės vietoje. Nepavyko. Rekonstrukcijos projektas sustabdytas ir pakliuvo po padidinamuoju stiklu. Prisiminkim kitas garsias statybas – Valdovų rūmų epopėją. Ten taip pat buvo visokiausių įtarimų, bet valdžios buldozeris tuomet važiavo ir nuvažiavo, o korupcijos prieskonis liko. Tuomet pavyko sutvarkyti reikaliukus po „vsio zakono“ žyma, o šiandien – jau nebe. Ir tai teikia vilties.

Žmonės. Lietuvos sėkmė.

Daumantas Dvilinskas, jaunas finansų sektoriaus verslininkas, patekęs į „Forbes“ sudarytą įtakingiausių Europos finansų sektoriaus žaidėjų, kuriems dar nėra nei 30-ties, sąrašą. Biochemikas prof. Virginijus Šikšnys ir jo atrastas genomo redagavimo įrankis, prilygstantis revoliucijai medicinoje ir pelnęs tarptautinį pripažinimą bei vos per plauką nesulaukęs Nobelio premijos. 30-metė pasaulinio garso dirigentė Mirga Gražinytė - Tyla, dėl kurios kaunasi žymūs pasaulio orkestrai.

Broliai Saulius ir Aidas Dailidės ir jų sukurta vaizdų redagavimo programėlė, nurovusi stogą „Apple“ fanams. Matematikos ir informatikos profesorė Valentina Dagienė ir jos programavimo konkursas „Bebras“, kuriame kasmet dalyvauja po milijoną vaikų iš beveik 40 valstybių. 20 studentų, nusprendę pasveikinti Lietuvą su artėjančiu 100-mečiu ir pirmą kartą pasaulio istorijoje užauginti augalą kosminiame kūne - lietuvišką dobilą Mėnulyje! Galėčiau toliau vardinti ir vardinti šviesių Lietuvos protų pavyzdžius, kurie daro stebuklingus dalykus.

Tai mūsų žmonės! Žmonės, kuriais galime didžiuotis. Čia yra potencialas, kurį privalome išnaudoti Lietuvos augimui ir klestėjimui. Ir žinot ką? Tie žmonės greičiausiai nedaro savo žygdarbių todėl, kad galvoja apie ypatingus, aukštesnius tikslus. Jie tiesiog daro tai, ką gerai moka ir kuo mėgaujasi. Sėkmė eina paskui tokius žmones. Kiekvienas iš mūsų galime tokiu būti. Tik reikia rasti sritį, kurioje nardytume, kaip žuvis vandeny. Labai svarbu, kad turėtume sėkmingų darželio auklėtojų, sėkmingų policininkų, sėkmingų socialinių darbuotojų, sėkmingų sodininkų ir t.t. Iš šių mažų sėkmių mes pajėgūs sulipdyti ir geriausios pasaulio valstybės - Lietuvos - sėkmę.

Turtas. Ne bankuose.

Visuomet labai gerai, jei materialinė gerovė jau sukurta. Gal kam ir per drąsiai nuskambės, bet noriu pasakyti, didžiausias Lietuvos turtas slepiasi ne bankuose. Švari, retai apgyvendinta valstybė, kurioje ežerų, miškų, pievų santykis vienam žmogui yra kur kas didesnis, nei 80 procentų pasaulio. Šį mūsų privalumą galime paversti labai rimta ekonomikos auginimo mašina. Pusė pasaulio labai daug atiduotų, kad galėtų pasimėgauti tyru oru ir gamtos apsuptimi, kurią turim ir dažnai neįvertinam. Kalkime iš to pinigus.

Iš kitos pusės, esame rimtai moderniųjų technologijų srityje pažengusi valstybė. Sparčiausias internetas, geri specialistai, augančios įmonės leidžia mums save pozicionuoti, kaip skaitmenine kryptimi einančią šalį. O sudėkime šiuos du elementus - ekologišką ir skaitmeninę valstybės kryptis - gausime kokteilį, kuriam atsispirti neįmanoma. Lietuvos sėkmės kokteilį.

Nesiginčysiu su tais, kurie sakys, kad materialinės gerovės mūsų žmonėms reikia čia ir dabar. Lietuvoje gyvena daugybė žmonių, kuriems nesiklosto viskas labai lengvai ir pragyvenimas labiau prilygsta išgyvenimui. Bet lygiai taip pat yra daugybė, kuriems sekasi labai gerai, kurie dirba ir užsidirba ir tokiu būdu kuria Lietuvą.

Baigdamas šią odę sėkmės Lietuvai noriu pasakyti vieną esminių privalumų, leidžiančių Lietuvą vadinti geriausia valstybe pasaulyje. Kiekvienas iš mūsų galime kurti savo Lietuvą šiandien. Ir tai yra fantastinė galimybė, kuria turime didžiuotis. Kiekvienas galime prisidėti prie Lietuvos sėkmės istorijos. Nesvarbu, ar augindami laimingus vaikus, ar puoselėdami savo sodą, ar tvarkingai atlikdami savo pareigas darbe, ar kurdami verslą patys. Kiekvienas mažas darbelis skaitosi. Kiekvienas yra svarbus geriausioje pasaulio valstybėje.

Naujienos

Press release: Following D. Trump’s “Muslim Ban”, Lithuanian MEP invites the US tech sector to explore the EU

Following the United States President D. Trump's recent signing of an executive order, the so called "Muslim ban", Member of the European Parliament Antanas Guoga sent out letters to the US technology companies and industry associations, reminding them about the EU's respect for cultural diversity and invited them to explore the possibility to reallocate their businesses to the EU, particularly to Lithuania. In his letter, MEP A.Guoga also drew attention to his motion for the resolution on fighting discrimination based on race, religion and nationality, which was signed by MEPs from 6 major political groups.

Tech company leaders, in particular, have been more vocal in expressing opposition to the President D. Trump’s signed executive order barring all refugees from entering the U.S., as well as temporarily suspending travel from seven countries that have largely Muslim populations.

“What would either America’s or Europe’s tech industry be like without immigrants? It would lose its competitive advantage because talents and creativity come from diverse cultures”, says MEP A. Guoga, reminding that immigrants have founded more than half of the Silicon Valley companies between 1995-2005. “Steve Jobs was born to a Syrian Muslim immigrant. Tinder, Dropbox, Ebay, were founded or co-founded by Iranian-Americans. Talents flourish, create global companies in the environment that respects fundamental human rights, rule of law, international agreements. If the US cannot ensure non-discriminatory environment for their highly professional talents, Europe invites American tech companies, start-ups to explore the possibility to reallocate their business to the EU, especially to my country Lithuania”, states Mr. Guoga.

Lithuanian MEP emphasized that the EU respects cultural diversity and recognises it as an essential element for fostering democracy and growth. “While the US Federal Appeals Court and the Justice Department question the constitutionality of the ban, it brings huge uncertainty for the US business, hiring talented people from across the world. In the meantime, unlike the US, Lithuania adopted new immigration friendly legislation which aims at attracting ambitious non-EU entrepreneurs to the country and making it easier and more convenient for non-EU nationals and their family members to obtain residence permit”, adds Mr. Guoga.

According to Lithuanian MEP, in recent years, global tech and financial companies discovered Lithuania, and especially its capital Vilnius, as a great place for their businesses. “Barclays has thousands of employees in Vilnius and has just chosen this city for one of their 6 start-up hubs in the world. Danske bank moved their IT service centre for its group of companies and is one of the three biggest investors in Lithuania. Uber has recently opened its engineering centre here”, says MEP.

Lithuania is no. 1 in the EU in terms of both its broadband speed and fibre-to-premises penetration. In 2015 the country was voted 1st globally for fulfilling business requirements for communication technology by the IMD World Competitiveness Yearbook and was the fastest in Europe to recover after the economic crisis. “It is also worth mentioning Lithuania’s progressive approach to fintech regulation and the continuously growing multilingual talent pool of this sub-sector witnessed by operations of established financial giants and ambitious start-ups alike”, states Lithuanian MEP.

Additionally, Lithuanian capital Vilnius ranks amongst Top 10 European cities best for starting a business (by inc.com). It takes 3 days to fully setup in Vilnius. Lithuania is ranked 20th in the world according to Doing Business rankings, and is amongst world leaders in ease of starting a business, registering property and enforcing contracts. ”But most importantly, Lithuania is ready to go an extra mile to help you and welcome you” outlines Mr. Guoga, who is also the Chief Investment Officer of the City of Vilnius.

Last week Lithuanian MEP Antanas Guoga, member of the EPP Group, initiated motion for the resolution of the European Parliament on fighting discrimination based on race, religion and nationality, which was signed by 64 MEPs from 6 major political groups.

EPP Group member, Lithuanian MEP Antanas Guoga is actively involved in a number of Digital Single Market topics. Being an entrepreneur himself, Guoga works for better conditions for European businesses, especially in the technology sector. MEP A.Guoga was chosen as the Lithuanian representative in the POLITICO 28 and POLITICO 40 list. Before focusing on politics, Guoga was better known by his poker-playing alias 'Tony G'.

The full text of the letter.

The text of motion for the resolution and the list of MEPs who signed the document.

Naujienos

A. Guoga: Beveik 100 dienų valdžios. Nors negalima, bet įvertinkim

Dar ne šimtas, bet nenumaldomai artėja. Aš čia apie dienas, tik kurioms praėjus, sakoma, politinis korektiškumas leidžia vertinti naują valdžią. Kad ši nuostata būtų išlaikyta, aš vertinsiu ne valdžią, o bendrą situaciją, į kurią esame patekę, prasidėjus naujam politiniam ciklui.

Esu racionalus žmogus. Man reikia aiškių kriterijų bet kokiam vertinimui. Manau, logiška būtų vertinti tris mūsų politinio gyvenimo sritis – lyderystė, tikslai ir požiūris į skaitmeninę realybę. Visus šiuos punktus „prie socdemų“ vertinau neigiamai. Neturėjome ambicingų tikslų, per vargus buvo išspaustas vos vienas kitas šalies augimui reikalingas sprendimas. Lyderystė buvo gana apgailėtina. Jos lygį, nuo kritimo žemiau grindų, palaikė tik Prezidentė. O apie dėmesį inovatyviems skaitmeniniams sprendimas, kurie, tikiu, gali būti Lietuvos variklis, iš vis nekalbu. Savo reikmėmis valdžia buvo labai užsiėmusi. Nebuvo kada.
Dabar – naujas etapas. Dar per anksti vertinti, bet mes vis tiek įvertinkim.

Lyderiai
Vyriausybės sudarymo procesas praėjo gana sklandžiai. Net nepalyginsi su tuo cirku, kurį matėme prieš 4 metus (su viena socialdemokratiška išimtimi). Taigi, turime technokratinę Vyriausybę. Net aršiausi kritikai turi pripažinti, kad perspektyva nuteikia pozityviai. Turime (bent jau kol kas) gerą santykį tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. O tai - daug geriau, nei nuolatinė konfrontacija ir bandymai pasimatuoti, kas kietesnis. Tokia pradžia teikia vilčių ir už tai galime padėkoti Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Būtent jos tvirta lyderystė užtikrino galimybes sutelkti tokias rimtas ministrų pajėgas, kokias, turime šiandien.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis iš karto po rinkimų ėmė demonstruoti tvirtą lyderystę. Bent jau iš šono atrodo, kad situacija valdoma. Tiesa, vieną kitą mažą paslydimą stebėjome. Gal tas nuomonės keitimo virusas dar premjero kabinete neišsisklaidė nuo praeitos kadencijos. Tikėkimės, kad tai praeis taip greitai, kaip praeina sloga. Bet kaip ten bebūtų, Seimo Kultūros komiteto pirmininko elgesio kontekste S. Skvernelio maži kryptelėjimai atrodo kaip visiški niekai. Kaip sakoma, leiskim dirbti, nes tikrai yra gerų ženklų.
Dar vienas lyderis, kuris turi daug įtakos valstybės raidai – opozicijos lyderis. Taip, taip, čia lygiai tokia pat svarbi pozicija, kurią užimantis žmogus gali labai stipriai įtakoti valstybės kryptį. Juk konstruktyvi kritika ne mažiau svarbi, nei darbas ranka rankon. O šią vietą sau pasiskyrė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Šios lyderystės neskubėčiau labai pozityviai vertinti. Jaunystė, sakoma, trūkumas, kuris su laiku praeina. Bet ar praeina žiūrėjimas į kitus iš aukšto ir orientacija į smulkmenas? Nežinau. O dabar kaip tik yra laikotarpis, kai konservatoriai gali apsispręsti, ar tokia lyderystė jų partijai yra tinkama. Juk ši partija turi daugiau ambicijų, nei amžiais būti opozicijos šaukliais. Valdyti valstybę tikrai reikia daugiau patirties, daugiau empatijos ir daugiau lankstumo. Labai linkiu konservatoriams tai įvertinti ir teisingai pasirinkti. Dešiniųjų valanda Vyriausybėje gali išaušti anksčiau nei visi tikisi, tam jie turi būti pasiruošę.

Tikslai ir priemonės
Realūs darbai nepasidaro per dieną, savaitę ar mėnesį. Bet galime vertinti grūdus, kuriuos naujoji valdžia sėja į Lietuvos gerovės dirvą. O kur ne kur, jau ir nauji daigeliai matyti. Rimčiausiai šiame darže ūgtelėjo, mano dideliam džiaugsmui, tikslas sutvarkyti valstybinių įmonių betvarkę. Pradėta nuo pačio stipriausio forto – „Lietuvos geležinkelių“. Fortas krito be didelio pasipriešinimo. Ir tai yra labai geras signalas, leisiantis imtis ryžtingų veiksmų ir kitose valstybinėse įmonėse. Toliau Vyriausybei ir visoms atsakingoms priežiūros institucijoms siūlyčiau sutelkti žvilgsnį į „Turto banką“, kuris tvarko visą valstybinį turtą. Čia negali neužkliūti akis už gana keistų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijoje. Yra signalų, kad ne viskas šiame projekte yra taip tvarkinga, kaip norėtųsi. Jau kreipiausi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas giliau paanalizuoti šį projektą. Manau, atsakymus visi greita išgirsime.
Ne kartą esu kalbėjęs, jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 325 mln. eurų arba 3 kartus didesnė nei dabar. Labai tikiuosi, kad naujoji valdžia mato šį potencialą ir kad kova su betvarke nesibaigs tik valstybinių įmonių „galvų“ pakeitimu.
Būtent čia galime rasti lėšų ir kitam naujosios valdžios tikslui, kuris, man atrodo, yra vienas svarbiausių – pensijų sistemos sutvarkymas taip, kad mūsų senjorai galėtų gyventi oriai. Suprantama, ir ne kartą kartota, kad be palankios aplinkos verslui, be naujų, gerai apmokamų darbo vietų, nebus iš ko tas pensijas kelti. Bet tiek Vyriausybės programoje, tiek iš premjero bei ministrų pasisakymų matyti, kad valios vykdyti pasikeitimus yra. Tą mažą finansinį pagerėjimą pensininkai jau junta.
Norėtųsi, kad būtų atsigręžta ir į viso viešojo sektoriaus, ypač pareigūnų atlyginimus. Mes reikalaujame aukščiausių rezultatų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, kitų esminių priežiūros institucijų. Ir jie rodo darbo rezultatus. Pasitikėjimas visuomenėje šiomis institucijomis didžiulis. Bet įsivaizduokit, jei motyvacija būtų didesnė, kokius tuomet galėtume matyti rezultatus? Dabar eilinis pareigūnas STT gauna apie 600 eurų. Tuo pasakyta viskas. Sakyčiau, būtų visiškai normalu, jei tie atlyginimai kiltų 3 kartus. Garantuoju, valstybei ši investicija atsipirktų su kaupu.
O kad pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų iš ko augti, taip pat pagalvota. Tiek investicijų pritraukimui, tiek šalies konkurencingumo didinimui, tiek „ištekėjusių protų“ sugrąžinimui, tiek kovai su korupcija ir „šešėliu“ ketinama skirti daug dėmesio. Viltingai duodame pasitikėjimo kreditą ir grįžtame šių klausimų vertinti po metų, kai jau nuo tų pasėtų grūdų turėtume imti derlių.
Praūžusioje rinkimų kampanijoje labai ryškiu akcentu buvo požiūris į aukštąjį mokslą. Nieko naujo nepasakysiu, jei dabartinę Lietuvos aukštojo mokslo situaciją įvertinsiu nepatenkinamai. Pokyčių reikia verkiant. Šioje srityje bus įgyvendinamos rimtos pertvarkos. Penki universitetai? OK. Du? Taip pat nieko blogo, svarbu, kad šių įstaigų valdymas būtų efektyvus ir veiklos rezultatas pateisintų lūkesčius.

Skaitmeninė realybė
Čia norėčiau išskirti du momentus: technologinis švietimas ir inovacijos. Per visą savo aktyvų politinį laikotarpį kartojau, kad privalome vaikus nuo pat mažens supažindinti su technologijomis. Toks yra šiandieninis pasaulis. Jis skaitmenizuojasi. Visi verslai, visuomeniniai procesai, socialiniai reiškiniai vystomi technologijų pagalba. Todėl ignoruodami šį faktą ir, vietoj IT pamokų, vaikus mokydami dailyraščio, atimame iš jų konkurencingumą ateities pasaulio darbo rinkose. Ir pagaliau, pagaliau ledai pajudėjo. Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paskelbė gerąją naujieną. Ne tik bus atnaujintos vyresniųjų klasių mokinių IT mokymo programos, bet ir nuo pat žemiausių klasių technologinis švietimas įkels koją į mūsų mokyklų klases. Susitikime su ministre sutarėme, kad padėsiu visomis išgalėmis šiame procese. Neabejoju, kad ilgojoje perspektyvoje šis darbas duos labai rimtą postūmį ugdant perspektyviausios srities profesionalus, kuriant gerai apmokamas darbo vietas ir pritraukiant investicijas. Bravo.
Antras skaitmeninei realybei ir visos šalies gerovei svarbus momentas – ši valdžia suprato inovacijų svarbą ir jų atvedimo į Lietuvą būtinybę. Taip pat ir skaitmeninės rinkos potencialą ir tokio verslo perspektyvas. O tai jau yra kokiais 95 procentais geriau, nei praėjusios Vyriausybės santykis su modernaus pasaulio iššūkiais. Pagreitintos verslo steigimo procedūros ir lengvatinės verslo pradžios sąlygos. Ketinimai investuoti į žmogiškąjį kapitalą, ne tik į plytas ir betoną, tokiu būdu pritraukiant talentus. Startuolių ir jaunų žmonių verslo idėjų palaikymas. Balsavimas internetu rinkimuose. Jei šios mintys virs kūnu, turėtume pajudėti iš mirties taško. Nekantriai lauksim realių veiksmų.
Įvertinęs minėtus tris kriterijus, matau gan gerą vaizdą Vyriausybėje ir Prezidentūroje. Apie daugiausiai mandatų turinčios frakcijos vadovą Ramūną Karbauskį šiame komentare plačiau nekalbėsiu, čia jau atskiro vertinimo tema. Be to, žmogus dabar užsiėmęs tautinių kostiumų ir Seimo narių autoūkio klausimais. Norisi tik palinkėti Vyriausybei nesiblaškymo, koncentracijos ir nuoširdaus „sirgimo“ už Lietuvą. Tada, tikiuosi, ne tik po šimto dienų, bet ir po metų, ir po keturių galėsime taip pat pozityviai kalbėti apie 2016 metų lapkritį prasidėjusį naująjį Lietuvos gyvenimo ciklą.