fbpx

A.Guoga: EK turi geriau įsigilinti į Klaipėdos uosto veikimo modelį

Šią savaitę Europos Parlamento narys Antanas Guoga Transporto eurokomisarei Violetai Bulc pristatė poziciją dėl EK pradėtos pažeidimo procedūros, susijusios su Klaipėdos jūrų uosto žemės naudojimo tvarka. Lietuvos europarlamentaras akcentavo, kad vieno EK siūlomo modelio negalima pritaikyti visoms ES šalims, o skuboti sprendimai gali sustabdyti ilgalaikes investicijas ir mažinti uosto konkurencingumą prieš ne ES šalių uostus.

„Slovėnijos deleguota komisarė tikino, kad Komisija suinteresuota rasti teigiamą sprendimą ir nutraukti pažeidimo procedūrą, išvengiant teismo. Būdama mažos šalies atstove, V. Bulc supranta, kad Lietuvos ir panašių šalių situacija skiriasi nuo didžiųjų Europos valstybių. Akivaizdu, kad naujoji komisarė nusiteikusi gerokai pozityviau padėti Lietuvai nei jos pirmtakai“, – susitikimo rezultatais dalijosi A. Guoga.

EP narys mano, kad iki šiol Komisija buvo neįsigilinusi, pagal kokį modelį veikia pagrindinis Lietuvos jūrų uostas. A. Guoga pristatė V. Bulc uosto veiklos istoriją, primindamas, kad po nepriklausomybės atkūrimo jauna valstybė neturėjo finansinių galimybių investuoti į uostą, todėl viešų konkursų būdu statinius pardavė įmonėms ir gautas lėšas investavo į uosto infrastruktūros vystymą. Verslas modernizavo ir išplėtojo įsigytą turtą, prisidėjo ir prie kitų investicijų į uosto vystymą bei plėtrą. Šiuo metu didžioji dalis nekilnojamo turto uosto teritorijoje valdomi privačių operatorių, o žemė priklauso valstybei.

Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos, nuo 1994 m. į Klaipėdos uosto suprastruktūrą, t.y. statinius, aikšteles, inžinierinius tinklus, kita, privatūs operatoriai investavo 3,5 mlrd. litų, valstybė – 1,5 mlrd. litų. „Verslo investicijas sujungę su valstybės investicijomis sugebėjome Klaipėdos jūrų uostą išvystyti į europinio lygio uostą ir užsitarnauti didžiųjų Europos uostų pagarbą“, – papildė asociacijos vadovas.

Lietuva siekia nuoseklaus dialogo su Europos Komisija ir yra pasiruošusi kompromisams, panaikindama valstybinės žemės nuomos pirmumo teisę. V. Šileikos teigimu, uosto naudotojams toks pakeitimas buvo itin skausmingas, nes bendrovės neteko galimybės atnaujinti tinkamai vykdytų nuomos sutarčių be konkurso. „Galimybė operatoriams pratęsti uosto žemės nuomos sutartis yra įtvirtinta daugiau nei 60 proc. Europos uostų. Jei tokia praktika galioja daugumoje ES uostų, kodėl tokia pat tvarka negali būti taikoma ir Klaipėdos uoste?“ – retoriškai klausia V. Šileika.

„Kitas Komisijos reikalavimas – panaikinti pastatų, esančių uoste, savininkams teisę išsinuomoti po pastatais esančią žemę be konkurso – per kategoriškas. Tokio reikalavimo vykdymas reiškia turto nusavinimą“, – akcentavo asociacijos vadovas.

Lietuva, siekdama rasti Lietuvos interesus atitinkantį kompromisą bei įgyvendinti Komisijos reikalavimus, planuoja atlikti studiją, kuri pasiūlytų Lietuvai tinkamiausią uosto valdymo modelį.

Liberalų frakcijos Europos Parlamente narys A. Guoga pritaria, kad negalima skubėti pasiduoti reikalavimams. „Turime apginti Lietuvos interesus dėl tokių strateginių objektų kaip Klaipėdos jūrų uostas. Aklas ginče keliamų reikalavimų vykdymas iš tiesų reikštų vienašališką draudimą naudotis privačiu turtu. Valstybė nebūtų pajėgi išpirkti privačių operatorių turto. Be to, uostui grėstų prarasti ne tik investicijas ilgalaikiam vystymui, bet ir sulaukti teismų iš nekilnojamą turtą uoste valdančio verslo. Sužlugdyti dabar sėkmingai veikiantį uostą būtų paprasta, o atgaivinti – sunku“, – sako EP narys.

A. Guoga mano, kad užmegztas dialogas su Transporto eurokomisare V. Bulc duos rezultatų. „Ji patikino, kad Komisija lauks papildomos informacijos iš Lietuvos institucijų ir suinteresuotų grupių,“ – teigia europarlamentaras.