fbpx

A.Guoga: ES lubos tarpbankiniams mokesčiams leis atsikvėpti Lietuvos verslui

Mokestis už galimybę priimti atsiskaitymą bankine kortele ima ir sumažėja dešimt kartų. Sakysite, nerealu. Realu. Praeitą savaitę Europos Parlamentas priėmė sprendimą įvesti viršutines ribas tarpbankiniams mokesčiams. Tai padidins mūsų smulkaus ir vidutinio verslo, ypač elektroninės prekybos įmonių, konkurencingumą Europoje ir pasaulyje. Paspartins inovacijas prekybos ir paslaugų sektoriuose bei užtikrins pervedimų skaidrumą. Paprasčiau tariant, mažesnis tarpbankinis mokestis leis lengviau atsikvėpti visam operacijas kortelėmis naudojančiam verslui.

image©ALDEgroup2015

Lubų mokesčiams už klientų atsiskaitymą banko kortelėmis įvedimą laikau tokios pat svarbos sprendimu kaip roamingo mokesčių skambučiams sumažinimas. Jų dėka Europos Sąjungos šalių narių piliečiai realiai pajaus, kaip Europos vidaus rinka tiesiogiai veikia žmonių kasdienius gyvenimus ir padeda sutaupyti pinigų.

Dešimt kartų didesnis mokestis nei Estijoje

Lietuvoje mokesčiai už mokėjimus „Mastercard“, „Visacard“, kitais instrumentais yra gerokai per dideli. Pavyzdžiui, dešimt kartų didesni nei Estijoje. Už kiekvieną kliento atsiskaitymo operaciją mūsų šalies prekybininkas ar paslaugos teikėjas sumoka bene 2 proc. nuo prekės ar paslaugos vertės, kai kur ši dalis siekia ir 2,5 proc. Ir tas mokestis nepasilieka Lietuvoje, negeneruoja apyvartų mūsų šalies versle. Tai nėra sveikas mokestis. Esu įsitikinęs, kad operacijos kortelėmis nekainuoja tiek, kiek už jas yra paimama mokesčio. Be to, šiuo metu tai nebėra kažkokia išskirtinė technologija. Yra daug instrumentų virtualiems piniginiams susitarimams. Ir jie tikrai nėra tokie brangūs, kiek mums, Lietuvoje, atsieina. Net Europos Teisingumo Teismui „Mastercard“ neįrodė, kad tie mokesčiai pagrindžia jų kaštus.

Naujosios ES taisyklės numato, kad kreditinėms kortelėms bus taikomos 0,3 proc. mokesčio už pirkinio ar paslaugos vertę lubos, debetinėms – 0,2 proc.

Kad geriau įsivaizduotumėme, apie ką kalba, pateiksiu kelis pavyzdžius. Odontologas sutaiso jums dantį. Sumokate jam už paslaugą debetine kortele. Perkate drabužius internetu ar jūsų mieste veikiančioje parduotuvėje ir sumokate kreditine kortele. Tiek dantistui, tiek drabužių pardavėjui tenka atseikėti beveik du procentus nuo šios sumos kortelių operatoriams. Mokestis už kiekvieną Jūsų nupirktą sūrelį ar obuolį, perbraukus per skaitytuvą kortele, nueina „Mastercard“, „Visa“ ar kitam procesoriui. Didieji prekybininkai dar sugeba nusiderėti šį procentą. Mažieji tokių konkurencinių derybinių galių neturi. O mokestis nukeliauja tiesiai į savikainą.

Pinigai liktų Lietuvoje

Jau dabar girdžiu, kaip „Mastercard“, „Visa“ ar kitų procesorių lobistai pliekia viešai, jog niekas nesutaupys. Jeigu nieko nedarytumėme, tuomet tikrai niekas nesutaupytų. Mažmeninėje prekyboje, ypač internetinėje prekyboje, dirbantiems verslininkams, visiems paslaugų teikėjams tenka pajusti šių mokesčių dydį. Per vieną mokėjimą tokio mokesčio našta gal ir ne taip jaučiasi, bet gale mėnesio gali susidaryti iš tiesų įspūdingos sumos.

Sumažėjus tarpbankiniams mokesčiams, ilguoju laikotarpiu prekybininko ar paslaugos teikėjo kiekvieno pardavimo aptarnavimo išlaidos mažės, o tai leis ir prekes ar paslaugas pasiūlyti pigiau. Tai generuoja didesnę apyvartą, kuri veda į didesnį pelną. Daugiau uždirba verslas, sudaromos galimybės verslo plėtrai, daugiau samdoma darbuotojų, didėja atlyginimai, greičiau auga ekonomika, susidaro intensijos didėti pensijoms. Ir ta poveikio grandinė yra nenutrūkstanti.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyje kitų Europos šalių šis mokestis yra beveik dešimt kartų mažesnis, nei pas mus. Tuo tarpu turėti Lietuvoje registruotą elektroninę parduotuvę tiesiog neapsimoka. Atsiskaitymų kaina yra vienas iš faktorių, lemiančių elektroninio verslo konkurencingumą. Padėkokime „Mastercard“, kad kažkada išrado technologiją, bet taikykime Lietuvoje tokį mokestį, kaip ir konkurenciją skatinančiose šalyse.

Skatins inovacijas ir skaidrumą

Ką padaro dideli mokesčiai už operacijas kortelėmis? Palaiko grynųjų pinigų cirkuliavimą rinkoje. Neseniai vykusioje Kaziuko mugėje beveik visi atsiskaitinėjo grynais. Mašinas remontuojam, turguje perkam, kerpamės dažniausiai mokėdami grynais. Atsiskaitymai grynais pinigais technologijų plėtrą tik stabdo.

Pasaulis sparčiai skaitmenizuojasi. Tačiau mūsų smulkiajam ir vidutiniam verslui iki šiol buvo gerokai per mažai galimybių pereiti prie skaidresnių ir inovatyvesnių atsiskaitymų. Vienas trukdžių – per dideli operacijų kortelėmis mokesčiai.

Skatindami elektroninę bankininkystę, atsiskaitymus kortelėmis, taip pat gauname gerą įrankį kovoje su juodosiomis buhalterijomis. Juk elektroninius pervedimus lengva atsekti ir įvertinti. Tačiau turime sukurti aplinką, kai mokėti kortele nebūtų daug brangiau nei atsiskaityti grynais pinigais. Toks skaitmeninės rinkos stiprinimas, įskaitant ir mokėjimus kortele, gerokai padidins skaidrumą.

Pavyzdžiui, Lenkija 2010 metais pradėjo ne grynųjų atsiskaitymų skatinimo programą. Jos dėka buvo įdiegta virš 120 tūkstančių naujų atsiskaitymų kortelėmis terminalų (POS) mažuose miestuose ir kaimuose, daugiausiai smulkios prekybos, viešbučių, restoranų sektoriuose. Programą koordinavo Finansų ministerija, Nacionalinis bankas, Bankų asociacija ir „Visa“. Buvo skelbiama, kad Lenkijai tokiu būdu pavyko sumažinti šešėlinę ekonomiką nuo 26% iki 23,8%.

Be to, lubos tarpbankiniams mokėjimams skatins inovacijas mokėjimų rinkoje, nes bankai nebebus suinteresuoti teikti išskirtines sąlygas tik „Visa“ ir „Mastercard“.

Tarpbankinių mokesčių viršutinių ribų nustatymas prisidės ir prie ES vidaus rinkos veikimo stiprinimo, taip pat laisvo prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimo ES principo įgyvendinimo.

Lietuva gali žengti pirma

Seimas jau seniai galėjo padėti Lietuvos verslui ir įvesti lubas tarpbankiniams mokėjimams. Tačiau neparodė politinės valios. EP priimtos naujos taisyklės – dar vienas didelis geras darbas, kurį Lietuvai dovanoja ES direktyvos.

Tiesa, Seimas vis dar turi šansą parodyti, kad gali veikti ne vien ES direktyvų prispaustas. Kol šias taisykles svarstys paskutinį žodį tarsianti Europos Taryba (vieša paslaptis, jog joje šis klausimas bus priimtas be didelių dvejonių), Seimas gali gerokai paspartinti konkurencinių sąlygų Lietuvos verslui pagerinimą. Direktyvos perkėlimas gali būti impulsas peržiūrėti teisės aktus bankinių mokėjimų srityje.

Reikia, kad Seimas prasimerktų ir pamatytų, koks pasaulis – sienų nėra, elektroninis verslas auga, jam reikia naujų, pasaulinius standartus atitinkančių veiklos sąlygų. Tokios šalys kaip Estija ar Lenkija susitvarko. Kodėl mes negalime? Galime, tik reikia daugiau ryžtingumo ir noro padėti savo žmonėms, savo šalies verslininkams, kurie kuria darbo vietas ir moka mokesčius čia, Lietuvoje.