fbpx

A. Guoga. Tikiu – viskas bus gerai. Kodėl?

Tikėtis ir tikėti. Du tokie panašūs žodžiai, bet kartu su tokiu skirtingu vertybiniu užtaisu. Tikėtis galima gero oro. Galima tikėtis, kad pro šalį važiuojantis automobilis neaptėkš balos vandeniu. Dar galima tikėtis, kad Lietuva laimės „Euroviziją“. Kitaip tariant, galima tikėtis įvairiausių dalykų, kurie nuo mūsų nepriklauso. Bet kai pats imi reikalus į savo rankas, kai aukoji savo laiką ir jėgas užsibrėžtam tikslui, kai savo žiniomis, idėjomis ir resursais kuri prasmingus projektus, tada tikėtis nebereikia. Tada turi tvirtai tikėti. Ir aš tikiu. Tikiu, kad mano darbas Europos Parlamente buvo ir bus naudingas, kuriantis vertę Lietuvai bei jos žmonėms, o drauge atnešantis prasmės krislą ir į mano gyvenimą.

Jau esu sakęs. Pažadų nedalinu ir labai tikiuosi (taip, taip, tikiuosi, nes nuo manęs tai nepriklauso), kad žmonės vertins mane pagal atliktus darbus. Bet štai yra keletas dalykų, kuriais tikiu. Tikiu nuoširdžiai ir užsidegęs sieksiu, kad tie dalykai virstų realybe. Taip ir bus. Neabejoju.      

5 dalykai, kurie, tikiu, bus

Viltis yra geras dalykas. Bet man labiau patinka žinojimas. Kaip atrodys kintanti Europa ir Lietuva joje bei ko reikia, kad tie pozityvūs pokyčiai įvyktų? Štai keletas pokyčių, kurie mūsų laukia ir prie kurių įgyvendinimo ketinu prisidėti per ateinančią kadenciją Europos Parlamente.

I. Universalios bazinės pajamos. Taip, šiandien tai dar yra nepasiekiama. Bet tikiu, kad be šios idėjos neįmanomas socialiai saugus, demokratija grįstas Europos Sąjungos rytojus. Jei norime turėti gyvą, funkcionuojančią, vieningą Europos Sąjungą, turime daryti sprendimus link universalių bazinių pajamų dabar.

Universalios bazinės pajamos padėtų spręsti keletą esminių šiandien Europą ir Lietuvą kamuojančių problemų. Politinė radikalizacija ir metimasis į kraštutinumus kyla būtent iš socialinės atskirties. Juk ta visuomenės dalis, kuri nusivylusi, atsikirta ir ekonomiškai silpna, yra labiausiai pažeidžiama. Tai grėsmė politiniam stabilumui, laisvos ekonomikos raidai ar net demokratijos pamatams. Jei to nenorime, turime siekti universalių bazinių pajamų. Toks pajamų garantavimas padėtų spręsti ir regionų problemas visoje Europoje. Geriausi atlyginimai, perspektyviausi darbai koncentruojasi didžiuosiuose miestuose. Kaimai tuštėja. Universalios bazinės pajamos leistų žmonėms likti ir gyventi savo gimtinėse, puoselėti savo kraštą, rūpintis paveldo išsaugojimu ateinančioms kartoms.

Šiandien mes išgyvename dar vieną industrinę revoliuciją. Vyksta visuotinė gamybos ir paslaugų procesų robotizacija. Jau dabar žmonės, kurie projektuoja pasaulio raidą, sako, kad per ateinančius 15–20 metų pasaulyje neliks 2 milijardų darbo vietų. Sakoma, vidurinio lygmens darbai bus apskritai ištrinti iš darbo rinkos. Robotizacija, bio ir agro technologijos, dirbtinis intelektas, virtuali realybė – visa tai užims vis daugiau vietos mūsų ekonomikoje ir visa tai vis labiau mažins žmogiškųjų rankų poreikį kasdieniuose darbuose. Technologijų paskatinta bedarbystė yra neišvengiama. Iš ko gyvens žmonės? Iš universalių bazinių pajamų, kurias mes būsime priversti anksčiau ar vėliau įvesti. Aš – už anksčiau.

II. Kova prieš diskriminacija. Ar jums patinka, kad Lietuvos ir kiti Baltijos šalių žemdirbiai gauna mažesnes išmokas iš Europos Sąjungos nei senosios ES valstybės? Ar jums atrodo tvarkoj situacija, kai garsiai mūsų vežėjų reikalaujama belstis per visą Europą su savo sunkvežimiais vien tam, kad „atsižymėtų“, o tyliai siekiama išstumti juos iš konkurencinės kovos logistikos sektoriuje? O kaip jums patinka, kai naršydami internete vis dar negalite įsigyti prekių ar paslaugų iš visos Europos, tame tarpe ir skaitmeninio turinio? Galiausiai, ką manote apie tai, kad parduotuvėje perkate produktus, kurių etiketė tokia pati, kaip Vokietijoje ar Prancūzijoje, kaina taip pat nesiskiria, tačiau tai kas įdėta viduje – akivaizdžiai prastesnės kokybės? Aš nesutinku su tokiomis nusistovėjusiomis žaidimo taisyklėmis.

Aš nenoriu tuščiai skėsčioti rankomis ir sakyti, kad nieko pakeisti neįmanoma ir nesitaikstysiu su diskriminacija mūsų žmonių atžvilgiu. Tikiu, kad šią bėdą galime įveikti, jei susitelksime ir veiksime kryptingai. Žinau, kad šiai kovai gali prireikti nestandartinių sprendimų. Tylus nepritarimas posėdžiuose nepadės. Riekia garsiai atkreipti dėmesį, primygtinai demonstruoti šių absurdiškų tradicijų neatitikimą ES vertybėms, derėtis visais lygiais, visomis įmanomomis progomis ir visur, kur tik pavyksta pagauti reikiamus kontaktus. Tą dariau ir ketinu toliau daryti. Esame lygiaverčiai ES piliečiai. Tikiu, galime pasiekti, kad diskriminacijos mūsų atžvilgiu neliktų.

III. Lietuva – regiono technologijų centras.  Lietuva jau yra laimėtoja kovoje už vietą po skaitmeninio pasaulio saule. „Doing Business 2019“ jau esame pripažįstami, kaip 14 geriausia valstybė iš 190. Fintech įmonių, besikuriančių Lietuvoje, skaičius taip šuoliuoja aukštyn. Reguliacinė sistema jau šiandien yra labai palanki technologinėms kompanijoms pas mus kurtis, juk esame vartai į Europos Sąjungą Azijos ar Amerikos verslams. Mūsų žmonės kvalifikuoti. Gyvenimo kokybė fantastiška. Tad tarptautinės kompanijos tuo naudojasi, ypač užsiimančios technologijomis, ir kuriasi čia.

Man taip pat teko prisidėti prie šio sėkmės proceso. Organizavau modernių technologijų ir verslumo renginį SWITCH, kuris per ketverius metus pritraukė 46 tūkstančius dalyvių, tame tarpe ir nepaprastai įtakingų skaitmeninio pasaulio atstovų į Lietuvą. Įkūriau „Blockchain Center Vilnius“ – pirmąjį tokį centrą Europoje, susijungusį į bendradarbiavimo tinklą su analogiškais centrais Australijoje ir Azijoje. Europos Parlamente dirbau su dešimtimis dokumentų, kurie modeliuoja mūsų technologinę pažangą. Tikiu, kad galime dar geriau. Tikiu, kad ši sritis yra mūsų šalies raktas į klestėjimą. Ko trūksta, paklausite, kad šis progresas įgautų dar didesnį pagreitį. Trūksta daugiau politikų, kurie suvoktų, kad čia yra didžiulė potencija ir mūsų šalies ateitis.

IV. Savas Europos Parlamentas. Dažnai girdime, kad Europos Parlamentas yra svetimas, tolimas ir neįdomus. Tikiu, galime pakeisti šią nuostatą. Turime keistis patys, o kartu turi keistis ir mūsų renkami politikai.  Nebeužtenka, kad europarlamentaras tik užsidarytų posėdžiuose Briuselyje. Nepaprastai svarbu, kad jis dirbtų ir Lietuvoje, ten, kur gyvena jo rinkėjai. Nuolatinis kontaktas nepaprastai svarbus. Kaip ir atsiskaitymas už savo atliekamus darbus (beje, mano ataskaitą už penkerių metų kadenciją Europos Parlamente galite peržiūrėti čia).

Aš visuomet stengiausi rasti gerą balansą ir padalinti savo darbą tarp posėdžių, iniciatyvų, susitikimų visame pasaulyje su įtakingiausiais žmonėmis, ir be jokios abejonės, susitikimų su Lietuvos žmonėmis. Ir toliau ketinu laikytis tos darbo paskirstymo proporcijos. Nesileisiu įspraudžiamas į atgyvenusius rėmus ir verčiamas nuolat murksoti prie darbo stalo. Politiko darbas nebeapsiriboja vien mygtukų spaudymu. Turime tą suprasti ir rinktis politikus, kurie taip pat suvokią šiuos pokyčius. Pasaulis keičiasi. Tik tai supratę, tikiu, galime priartinti Europos Parlamentą ir išnaudoti jo veiklą Lietuvos žmonių gerovei.

 V. Europarlamentarai, verti pasitikėjimo. Tikiu, kad visi šį sekmadienį išrinkti europarlamentarai bus veržlūs, aktyvūs, nesustojantys, tikintys tuo, ką daro, o ne dėl atlyginimo į Briuselį atvykstantys. Tai visų mūsų bendras interesas. Kol kas aš vienas ariu už visus (rašau tai sąmoningai, nes matau, kaip ši frazė užveda mano konkurentus – gal ir jie pradės dirbti). Mums reikia atstovų, kurie nebijotų imtis iniciatyvos, kurie mokėtų veikti ne tik plenarinių posėdžių salėje, bet ir užkulisiuose, kur iš tiesų sprendžiami klausimai, vyksta derybos ir daroma politika. Tokie europarlamentarai gali labai svariai prisidėti ginant mūsų šalies interesus ir kovojant už kiekvieną Lietuvos žmogų. Aš tikiu, kad taip ir bus. Patikėkite ir jūs.