fbpx

Ar krepšinis išgelbės Klaipėdos uostą nuo nacionalizavimo?

„Reikia išsaugoti strateginius objektus. Turi likti taip, kaip yra, ten, kur yra gerai“, – būtent tokios nuomonės laikosi turtingiausias viso Europos Parlamento (EP) narys Antanas Guoga, kalbėdamas apie Europos Komisijos prieš Lietuvą pradėtą pažeidimo procedūrą dėl nacionalinių teisės aktų, taikomų galimybei naudotis Klaipėdos jūrų uosto teritorija.

EK šiuo metu prieš Lietuvą vykdo pažeidimo procedūrą dėl Uosto žemės naudojimo tvarkos, tačiau kita medalio pusė yra ta, kad besąlygiškas šių reikalavimų vykdymas atneštų neigiamų pasekmių Lietuvai ir ekonomikai.

© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Šiandien europarlamentaras susitiko su slovėnų kilmės ES Transporto komisare Violeta Bulc ir išdėstė jai Lietuvos uostininkų interesus bei informavo, kokius nacionalinius teisės aktus siūloma keisti taip, kad būtų maksimaliai užtikrinti uosto naudotojų interesai ir sudaromos prielaidos baigti EK pažeidimų procedūrą.

„ES nori, kad valdžia perimtų mūsų uostą ir išnuomotų sklypus įmonėms tam tikram terminui – 25 metams. Tai Lietuvai netinka, nes mūsų uostas buvo privatus nuo pat pradžių ir yra investuotas daugiau nei milijardas eurų privačių pinigų į Klaipėdos uostą ir įvairias įmones. Didžiausias iššūkis tame, kad mes turime būti traktuojami šiek tiek kitaip. Ir, mano žiniomis, tai nepalietė nei estų, nei latvių, pas kuriuos yra panaši situacija“, – pasakojo jis DELFI Strasbūre vyksiančios parlamentinės sesijos metu.

Anot A. Guogos, tokios šalys kaip Vokietija yra suinteresuotos, kad Lietuvos jūrų uostas neklestėtų ir neaugtų, todėl yra sukuriami trukdžiai. Nors direktyva ir grindžiama tuo, kad turi nelikti monopolijos ir ši idėja iš principo yra nebloga, tačiau, jo manymu, Lietuvai tai netinka.

„Mūsų uoste dirba apie 23 tūkst. darbuotojų. Nacionalizavimo pasekmės – būtų daugiau biurokratijos ir valdžios kišimosi į viską, žmonės prarastų darbą. Kai viskas veikia gerai ir uostas auga, ir per sunkią ekonominę krizę mūsų uostas puikiai dirbo, mes nelabai norime keisti tų sferų, kurios gerai veikia. Gal yra kitų sričių, kur galima tapti efektyvesniais. Gal ir tų pačių reformų su geležinkeliais reikia“, – svarstė EP narys.

Jis neslėpė džiaugsmo, kad su komisare rado bendrų sąlyčio taškų – ji yra krepšininkė, o Slovėnija taip pat maža šalis, tad bendros temos padėjo užmegzti gerą kontaktą, ji suprato Lietuvos poziciją ir net pritarė jai, tad ateityje tai gali turėti lemiamos įtakos Lietuvos kovoje su EK.

„Mums pasisekė, kad komisarė iš mažos šalies – Slovėnijos, kuri yra labai panaši į Lietuvą, todėl mes turime gerą galimybę pristatyti savo situaciją, kad būtume kitaip traktuojami nei Vokietija, kur kitoks kapitalas ir kitokios galimybės, kur žmonės turi kitokias santaupų sumas“, – dėstė nuomonę jis.

Tolimesni žingsniai – reikės pateikti reikalingus dokumentus, gauti prezidentės užtarimą ir bandyti apginti Lietuvos interesus.

„Bus įvairių galimybių, mums reikės kažką atiduoti, kad kažką gautume, reikės rasti bendrų taškų, kad išsaugotume tokius strateginius objektus, kaip uostas ar geležinkelis“, – sakė EP narys.

Delfi.lt