fbpx

Kas maitina ispanų radikalus?

Gruodžio mėnesio Ispanijos rinkimų rezultatus nulėmė labai aiškios priežastys – euro zonos nuolaidos neatsakingoms vyriausybėms, ypatingai Graikijos. Tai padėjo iškilti radikaliai ispanų „Podemos“ partijai į nacionalinės politikos areną. Tokį perspėjimą kolegoms Europos Parlamente išsakiau dar pačioje Graikijos krizės pradžioje. Didelis noras išlaikyti Graikiją euro zonoje atsisuko prieš mus ir padėjo išvešėti radikaliems judėjimams visoje Europoje.

Diskusijos apie Graikijos krizę 2015 m. liepos mėn. akimirka. “Mūsų turi paklausti nuomonės prieš skirdami valstybės pinigus graikų pensijoms. Aš nenoriu, kad mano anūkai ir vaikai visą gyvenimą mokėtų už graikų skolas”, – aiškumo, kaip bus priimami sprendimai, jeigu Graikijai neįvykdžius įsipareigojimų reikės skirti papildomų pinigų, prašė senjorų atstovė.

Pirmas pasveikinti…


Graikijos Ministras Pirmininkas Alexis Tsipras buvo vienas pirmųjų pasveikinęs „Podemos“ partijos šuolį Ispanijos rinkimuose. ,,Ispanijos taupymo politika – nugalėta“, – sakė A. Tsipras.

Įdomiausia tai, kad jis yra tas pats politikas, kuris praėjusį rudenį pats įvedė taupymo priemones Graikijai. Tiesa, ir tas pats, kuris vadovavo šaliai gėdingiausiu ekonominės krizės periodu, priversdamas euro zonos nares patvirtinti didžiausią finansinės paramos paketą per visą šios piniginės sąjungos istoriją. Dėl tokių vienas kitam prieštaraujančių veiksmų ir viešų pasisakymų ,,Syriza” kartu su A. Tsipru tapo veidmainiavimo simboliu visoje ES. Vien ko vertas faktas, kad valdančioji ,,Syriza“ partija aktyviai rėmė prieš taupymo politiką nukreiptą visuotinį streiką, vykusį lapkričio mėnesį Atėnuose. Argi tai ne ekscentriška?

Graikų gelbėjimas iš finansinės krizės tapo nerūpestingas vyriausybes žeminančio proceso pavyzdžiu. Bet kam būtų skausminga pagaliau pripažinti – nebeišeina tęsti 50 metų trukusios strategijos gyventi iš kieno nors kito kišenės. Su dviem ankstesnėmis Graikijos gelbėjimo programomis buvo išvaistyti milijardai ES mokesčių mokėtojų eurų. Deja, tačiau ši šalis įrodė, kad tokia politika gali būti vykdoma dešimtmečiais – iki tol, kol tampa pražūtinga. Bijau, kad tai gali ir vėl pasikartoti.

Daug dešiniųjų politikų, taip pat ir aš, stengėmės įspėti Europos Komisijos vadovą Jean-Claude Juncker ir taip vadinamą „Troiką“, jog A. Tsipro išsiderėtas 86 milijardų eurų Graikijos gelbėjimo paketas gali išvesti iš proto populistines partijas Europoje. Natūralu, jog ir kitus radikalus vilioja išnaudoti Graikijos išlaidavimo patirtį ir panaudoti ją kaip pavyzdį savo rinkiminėms strategijoms. Ypač tai rūpi šiuo metu sudėtingas struktūrines reformas vykdančių šalių populistams ir radikalams.

,,Podemos“ rinkimų kampanija būtent ir agitavo prieš reformas. Ekonominės krizės nuvargintiems ispanams tai pasirodė patrauklų. Dėl tų pačių šūkių rinkėjai ,,išmetė“ vyriausybę ir Portugalijoje, kuri dėl kreditorių reikalavimų buvo priversta mažino viešąsias išlaidas ir pristabdyti mokesčių kėlimą.

Šalies ekonominiam atsigavimui reikia pastangų


Kol radikalai apeliuoja į emocijas, visi duomenys įrodo, jog Ispanija yra teisingame kelyje. Šalies ekonomika yra viena greičiausiai augančių euro zonoje ir stengiamasi įveikti aukštą nedarbo lygį (21%). Stebuklų nebūna. Ilgojo laikotarpio struktūrinės reformos reikalauja laiko. Laiko ir piliečiams pajusti tų reformų rezultatus asmeniškai.

Be jokių abejonių, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas yra skausminga. Visos taupymo priemonės yra skausmingos. Aš tai žinau iš savo gimtosios šalies patirties. Lietuva išgyveno varginantį ,,diržų” susiveržimo laikotarpį. Krizės metu mes nesielgėme kaip Graikija ir mums pavyko išlipti iš duobės.

Mes sumažinome pensijas – sumažinome labai daug viešųjų išlaidų. Mes dirbome labai sunkiai ir iš krizės išėjome aukštai iškelta galva. Šiuo metu Lietuva yra viena greičiausiai augančių ekonomikų ES, nors, neslėpsiu, nėra labai lengva, mes vis dar susiduriame su sunkumais ir mūsų BVP atsilieka nuo euro zonos lygio.

Kalbėdami apie Graikiją, ES politikai privalo pažvelgti ir į Lietuvos situaciją: mes tik prieš metus prisijungėme prie euro zonos. Prieš tai Lietuvai pritrūko tik 0,1% infliacijos rodiklio atitikti narystės euro zonoje kriterijus. Mes neklastojome statistikos, mes dirbome sunkiai. Mes laikėmės taisyklių.

Ne vieną šokiravo mano video žinutė buvusiam Graikijos finansų ministrui Yaniui Varoufakiui, kuria aš graikų Vyriausybės paprašiau pasakyti savo žmonėms, jog jie gauna tris kartus didesnes pensijas negu jų bendraamžiai Baltijos šalyse.

Pensijos Lietuvoje vidutiniškai siekia 260 eurų, tačiau dauguma žmonių iš tiesų gauna vos 200 eurų per mėnesį. Šildymo kainos Lietuvoje ilgą laiką buvo vienos didžiausių visoje Europoje dėl didelio spaudimo iš Rusijos ir Gazpromo.

Bet vis tiek lietuviai buvo priversti padėti graikams. Tiems, kurie gauna tris kartus didesnes pensijas, dvigubai didesnį darbo užmokestį, tris kartus didesnę ES paramą ūkininkams ir t.t. Tikriausiai dabar yra aišku, kodėl graikų nusiskundimai lietuviams didelės empatijos nekelia!

Todėl man neramu, kad graikų išlaidavimo „liga“ gali išplisti per visą Europą. 2016 m. rudenį Lietuvoje bus rinkimai į nacionalinį parlamentą. Valdančiosios partijos jau patvirtino biudžetą, kuriame numatytas didesnis viešasis išlaidavimas. Kaip matote, graikų pavyzdys yra rimtai stebimas ir lengvai pritaikomas…

2016 – ieji ES: su populizmu vyriausybėse ar vieningoje Europoje?


Nuoširdžiai tikiuosi, jog Ispanų radikalai ,,Podemos“ netaps Ispanų Vyriausybės koalicijos nariu. Ispanija nors ir lėtai, bet atsigauna. Šiai šaliai, kaip ir Lietuvai, reikia gilių struktūrinių reformų, o ne trumpalaikio išlaidavimo. Tęsti savo įsipareigojimus įgyvendinti taupymo priemones noriu palinkėti ir Graikijos Vyriausybei. Lietuvos Vyriausybė sutiko dalyvauti pagalbos mechanizmuose ir paremti turtingesnę valstybę, t.y. pritarti Europos stabilumo mechanizmo fondo lėšų skyrimui Graikijai. Solidarumas yra svarbu, tačiau tai negali būti vienpusis santykis. Dėl to Graikija privalo reformuoti šalies pensijų sistemą.

Aš taip pat linkiu, jog ES lyderiai, įskaitant Europos Komisijos Prezidentą Jean-Claude Juncker, išmoktų šią karčią pamoką ir daugiau nenuolaidžiautų neatsakingoms vyriausybėms. Tai ne tik nesąžininga pagal sutartas taisykles veikiančių valstybių atžvilgiu. Tai gali sukelti milžinišką grandininę reakciją. Jeigu dar kurios nors euro zonos narės vyriausybė pasieks tokių nuolaidų savo neatsakingai politikai, aš pažadu Jums, visos Europos populistų partijos išeis iš proto. Jos pareikalaus gauti tiek pat paramos kaip ir Graikija visų europiečių sąskaita. Ir visa ES sugrius kaip domino eilė. Todėl mes privalome laikytis kartu. Privalome veikti remdamiesi tomis pačiomis taisyklėmis tam, kad sukurtume taikią ir klestinčią Europą.