fbpx

Kodėl pavojinga Kinijos (ne)rinkos ekonomika?

Valstybė, kuri kišasi į verslą, kas antram žingsnyje agresyviai finansuoja į kitas valstybes eksportuojamas prekes ir taip numušdama jų kainą, negali būti pripažinta rinkos ekonomika. Tikiu tuo ir sieksiu, kad taip nenutiktų. Nors Kinija labai jau spaudžia ES iki 2016 m. pabaigos suteikti Kinijai rinkos ekonomikos statusą.

Skirtumai tarp rinkos ir ne rinkos ekonomikų


Kad būtų vaizdžiau, penki ES kriterijai rinkos ekonomikos statusui yra šie: kiek valstybė kišasi į ekonomiką ir įmonių veiklą; ar nėra iškraipymų iš ne rinkos ekonomikos; ar praktikoje įgyvendinami tarptautiniai apskaitos standartai; finansų sektoriaus priklausomybė nuo valstybės. Kaip manote, kiek jų atitinka Kinija? Paskutinio Europos Komisijos vertinimu, vos vienas šiek tiek siekė ES standartus.

Kodėl to statuso taip gailim? Rinkos ekonomikos statuso suteikimas Kinijai sumažintų apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos. Jeigu išsamiau – pakeistų dempingo rodiklių skaičiavimo Kinijai metodiką ir ženkliai sumažintų antidempingo muitų lygį prekėms iš Kinijos. ES praktikoje ne rinkos ekonomikos valstybėms antidempingo muitai apskaičiuojami didesni.

Kova dėl saulės modulių sektoriaus


Kinijos nesąžiningos konkurencijos pavyzdžių gausu ir Lietuvos gamintojams aktualiose srityse. Pavyzdžiui, saulės elementų srityje. Kol kas pavyko pristabdyti kinų valstybės finansuojamų įmonių agresiją.

Dar 2013 metais buvo patvirtinta, kad Kinijos saulės elementų – cėlių gamintojai nesąžiningai konkuruoja ES rinkoje, naudoja dempingo kainas ir tokiu būdu žlugdo vietinius gamintojus. Kalbant faktais, bankrutavo daugiau negu 50 gamyklų. Buvo įvestos antidempingo priemonės, kurių galiojimas turėjo baigtis praėjusių metų pabaigoje.

Praėjusiais metais inicijavau kreipimąsi į Europos Komisiją, kuriame su grupe Europos Parlamentarų prašiau nepolitizuoti antidempingo priemonių galiojimo termino pratęsimo klausimo, o sprendimą priimti skaidriais ir atsižvelgiant į teisinius techninius reikalavimus. Mūsų argumentai buvo išgirsti ir antidempingo priemonių galiojimo terminas buvo pratęstas.

Lietuvoje pagamintų produktų, kurių importą iš Kinijos ES riboja antidempingo priemonėmis, eksportas per metus viršija 500 mln. eurų ir šiuose pramonės sektoriuose dirba per 1,5 tūkst. darbuotojų. Rinkos ekonomikos statuso suteikimas Kinijai itin neigiamai paveiktų ne tik saulės modulių, bet dviračių, kitus gamintojus.

Būtinas vieningas susitelkimas Europoje


Aišku, visais klausimais pasiektume daugiau tikslų, jeigu visi lietuviai europarlamentarai būtų vieningi dėl to, kas svarbu rinkos ekonomikoje ir šalies gamintojams. Nedaug trūko iki neigiamo rezultato ir pratęsiant antidempingo priemonių galiojimą saulės modulių srityje. Štai 2015 m. spalio 2 d. grupė Europos parlamentarų, tarp jų ir R. Paksas, komisarei Cecilia Malmström, įteikė laišką, kuriame pasisakė, kad antidempingo priemonių Kinijos gamintojams pratęsti nereikia ir todėl neverta iniciuoti naujo tyrimo.

Tiesa, didžioji Europos Parlamento narių dalis suvokia skirtumą tarp rinkos ir ne rinkos ekonomikų bei jų poveikio tarptautinei prekybai ir sąžiningai konkurencijai. Pavyzdžiui, šių metų gegužę, EP plenarinėje sesijoje priėmė rezoliuciją rinkos ekonomikos statuso (RES) suteikimo Kinijai klausimu. Joje konstatuota, kad Kinija nėra rinkos ekonomikos valstybė, vertinant pagal penkis ES RES kriterijus; ir kol Kinija neatitinka RES kriterijų, ES turi naudoti alternatyvią metodologiją kaštų ir kainų skaičiavimui antidempingo ar antisubsidijų tyrimuose. Ją palaikė 546, tik 28 buvo prieš ir 77 susilaikė. Nors rezoliucija nėra teisiškai įpareigojantis aktas, tačiau, tikiuos, kad EK atsižvelgs į milžinišką pagrindinių politinių frakcijų paramą. Bet kuriuo atveju EK reikės Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo.