fbpx

Lietuvos vežėjai skundėsi Europos Parlamente

Rusijos embargas maisto produktams iš ES šalių jau daugiau nei du mėnesius smaugia Lietuvos gamintojus ir vežėjus. Tačiau lietuviškoms įmonėms tenka atlaikyti smūgius ne tik Rytuose, bet ir pačioje Europos Sąjungoje.

© Reuters/Scanpix nuotr.

Seminarą apie Rusijos embargo pasekmes Europos Parlamente organizavęs parlamentaras Antanas Guoga įvardijo vieną opiausių problemų ES viduje – Europos šalių pastangas papildomais draudimais apsaugoti savo rinkas nuo konkurentų. Prieš pradėdamas rimtas diskusijas Lietuvos atstovas susirinkusiuosius pavaišino lietuviškais varškės sūreliais.

„Nesielkite kaip Prancūzija ar Belgija, kurios bando bausti mūsų transporto sektorių naujomis kvailomis taisyklėmis. Nukraujavusiems Lietuvos vežėjams šiandien gyvybiškai svarbu sustabdyti atskirų ES šalių narių protekcionistines priemones“, – vakar europiečius ragino A. Guoga.

Užsidarius Rusijos rinkai, itin skaudžiai konkurencijos ribojimą kai kuriose Europos šalyse pajuto Lietuvos transporto įmonės. Prancūzijoje ir Belgijoje įsigaliojo tvarka draudžianti vairuotojams privalomą kassavaitinį poilsį praleisti transporto priemonėse. Prancūzai ir belgai reikalauja, kad numatytą laiko tarpą – mažiausiai 45 val. – vairuotojai ilsėtųsi moteliuose arba viešbučiuose. Tačiau prie jų nėra saugomų stovėjimo aikštelių sunkvežimiams. Tai reiškia, kad ilsėtis į viešbutį patraukęs vairuotojas, krovinį ir automobilį palieka likimo valiai.

Vairuotojams, nesilaikantiems kassavaitinio poilsio reikalavimo, gresia vieneri metai už grotų bei 30 tūkst. eurų bauda.

„Stipriai sumažėjus pervežimų srautams į Rusiją, Lietuvos įmonėms ypač aktualu, kad nebūtų dirbtinių kliūčių veikti ES rinkose. Tačiau Belgija ir Prancūzija surado neva socialinius argumentus, kaip išstumti mus, lenkus, čekus, kitų šalių vežėjus iš populiarių vežimo maršrutų“, – Europos Parlamente kalbėjo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais „Linava“ asociacijos prezidiumo narys Dainius Abramavičius.

Pasak „Linavos“ atstovo, baimė rasti tuščią kuro baką ar net netekti krovinio vers vairuotojus daryti pažeidimus.

Dėl Rusijos draudimo įvežti maisto produktus iš ES Lietuvos vežėjai per šiuos metus gali netekti apie 90 mln. eurų planuotų pajamų.

Kompensacijos gelbės neilgai

Rusijos embargo pasekmes Europos Parlamente aptarę verslo, politikos ir ES institucijų atstovai vieningai neigiamai vertino partnerystės su Rusija prognozes ateityje – pasitikėti Rusija bus vis sunkiau, o labiausiai nuo embargo europietiškoms maisto prekėms kentės patys rusai.

„Rusai mėgsta lietuviškas prekes. Matome, kiek jie perka lietuviškų produktų Lietuvoje. Drausdamas importą Putinas pirmiausia skriaudžia žmonės, kuriais turėtų rūpintis“, – kalbėjo A. Guoga.

Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad nuo Rusijos embargo nukentėję verslai turėtų sulaukti kompensacijų. Vis dėlto Olandijos, Vokietijos ir Čekijos atstovai neabejojo, kad finansinės injekcijos gali būti efektyvios tik labai trumpą laikotarpį, vėliau įmonės turės dairytis ir naujų rinkų, ir sprendimų veiklai efektyvinti.

„Verslininkai, kurie didelę dalį savo veiklos padaro priklausomą nuo tokio nepatikimo partnerio kaip Rusija, veikia prieš pačią verslo logiką“, – buvo itin kategoriškas Vokietijos ūkininkų asociacijos atstovas Briuselyje Willis Kampmannas.

Olandijos ūkininkų atstovas Klaasas Johanas Osinga sakė, kad netiki Rusijos žemės ūkiu, kuris nedaug tepasikeitė nuo Sovietų sąjungos laikų.

K.J.Osinga Rusijoje nukentėjusius verslininkus pirmiausia ragino nepanikuoti. Olandas sakė manąs, kad ES šalys Rusijoje pozicijas praradusias savo produkcijos rūšis vieningai turėtų saugoti nuo kainų mažinimo. Kartu Olandijos atstovas pripažino, kad tokio geros valios susitarimo tarp šalių galimybė nėra didelė.

Delfi.lt | Vytautė Šmaižytė, specialiai Delfi, Briuselis