fbpx

Antanas Guoga: 3 idėjos Lietuvai

Kodėl palaikau Idėja Lietuvai iniciatyvą?

Kai daugiau nei pusė milijono šalies piliečių išvyksta iš Lietuvos, aš į ją grįžau. Grįžau patyręs pakilimų ir nuosmukių, pamatęs kaip gyvena dešimtys kitų pasaulio šalių, kas joms sekasi, o kas nesiseka. Manau, tai geroji patirtis, kuria galima vadovautis. Kad jaunimas išvyksta svetur mokytis, semtis patirties, plėsti akiračio – sveikintina, tačiau po visos to, laukiame jų sugrįžtant ir savo talentą skleidžiant namuose. Čia kyla esminis klausimas – kaip juos pritraukti, kuo sudominti ir ką pasiūlyti, kad jie Lietuvą laikytų namais, kuriuose gera gyventi?

Noriu, kad Lietuva būtų ta šalis, į kurią norėtųsi visada sugrįžti dirbti, mokytis ar kurti šeimą. Aš tikiu, kad Lietuva gali klestėti ir išsiveržti į priekį regione. Tam, kad tai įvyktų, reikia vieningo valdžios požiūrio į svarbiausias šalies problemas. Iš savo pusės daugiausiai dėmesio esu linkęs skirti technologinių įgūdžių vystymo, skaitmeninės infrastruktūros kūrimo ir investicijų pritraukimo temoms.

Kodėl dabar turime ypatingai intensyviai dirbti su šia iniciatyva?

• Nes nebegalime leisti, kad Lietuva ir toliau mažėtų.

• Nes nebegalime sau didžiausiu tikslu kelti minimalios algos padidinimo klausimo.

• Nes verslumą, kurio mums trūksta, galima skatinti.

• Nes tik šalyje, kurioje profesionalai uždirba orius atlyginimus, galimos orios pensijos senjorams.

• Nes noriu su šaknimis išrauti norma laikomą korupciją.

• Nes mes neturime naudingųjų iškasenų, industrijos era baigėsi, atėjo laikas e-ateičiai. O inovacijos pačios neatsiranda, jas reikia skatinti ir padėti diegti.

Mano pagrindinis tikslas – kad lietuviai būtų konkurencingi skaitmeninėje ateityje, kuri atėjo jau dabar!

Trys idėjos šiam tikslui pasiekti

Pirma, talentai, pasiruošę dirbti skaitmeninėje rinkoje ir turintys programavimo ir e.įgūdžių. Juk jau ne už ilgo ieškosime nanomedikų, lietimo programuotojų, kibernetinio saugumo karininkų, technologinės žemdirbystės specialistų ar avatarų vadybininkų. Papildykime švietimo programas dabar, išlaisvinkime vaikų kūrybiškumą, kelkime didelius klausimus. Aš siekiu, kad jau pradinukai turėtų galimybę mokytis programavimo pagrindų žaidybine forma.

Pats prie to aktyviai prisidedu su Coder Dojo, #Switch! iniciatyvomis.

Nors šiandien ateities profesijos skamba, kaip utopija, tačiau tai jau vyksta. 3 D spausdintuvų pagalba išspausdintais protezais jau naudojasi realių istorijų herojai. Kalbame ne vien apie mediciną, technologijos skverbiasi į visas sferas, todėl svarbu suteikti žmonėms tam reikalingų įgūdžių. Ankstyvas programavimo mokymas – vienas iš būdų, tačiau tam, kad tai būtų įgyvendinta reikia ne vien parengti, apmokyti pedagogus, bet ir suformuoti visą mokymo programą, reformuoti švietimo sektorių.

Antra, tikslingai kurkime skaitmeninę infrastruktūrą ir pritraukime investicijas bei gerąją patirti į Lietuvą.

Perkelkime svarbią dalį valstybės funkcijų į internetą. E-sveikata, e-švietimas, e-valdžia, e-rinkimai, e-verslai. Visa, ko verslui ar piliečiams gali prireikti iš valstybės, turi būti pasiekiama on-line. Žinoma, kad tai taptų realybe turime investuoti į saugumo užtikrinimą, naujoves diegti palaipsniui, tačiau ir ne per lėtai. Nors dažnai baiminamės, kad visuomenė nespės su diegiamomis inovacijomis, tačiau, manau, jog perdėtai juos nuvertiname. Štai pavyzdžiui, kaip stebėtinai greitai senjorai prisitaikė prie „Vilniečio kortelės“. Tai tik įrodo, kiek daug potencialo slypi mūsų visuomenėje, leiskime jai veikti, įsisavinti technologijas ir pamatysime, kiek naudos tai atneš.

Pirmesni nei bet kuri kita Europos Sąjungos ar pasaulio valstybė priimkime tinkamą teisinę bazę ateities verslams veikti. Ypač jauną verslą šiandien nepelnytai apkrauname milžiniškais mokesčių pančiais. Šią sritį reikia skubiai reformuoti. Teigiama terpė verslui ne tik suteiks progą gimti ir augti naujiems startuoliams, bet į šalį pritrauks ir daugiau užsienio investicijų, o su jomis ir gabių profesionalų.

Trečia, visu pajėgumu stiprinkime verslumo įgūdžius. Be to neturėsime pakankamai jėgos šalies progreso proveržiui. Verslumo galima išmokti. Nesėkmės baimė yra vienu pagrindinių stabdžių. Žvelkime, kaip verslumą skatina Didžioji Britanija, į kurią plūsta mūsų piliečiai. Ar pavyzdžiui Australija, kurioje mokesčių sistema siekia ne nubausti, o skatina uždirbti daugiau ir tokiu būdu padėtų surinkti biudžetą, mokėti pensijas.

Šalia to, mūsų tautiečiams dar reikia mokytis parduoti savo produktus, tinkamai pristatyti jų vertę, nebijoti apie savo pasiekimus kalbėti viešai, derėtis su investuotojais, dalyvauti tarptautinėse mugėse. Visa tai, paprasčiausias verslumo pradžiamokslis, kuris atsakingoje ir verslumą skatinančioje valstybėje – privalomas. Kartu su parama verslui, atsiras ir jo pasitikėjimas pačiu savimi, atsiras dideli tikslai ir žinojimas, kaip jų pasiekti.

Esame maža šalis, tačiau turime visus ingredientus, kad taptume klestinčia šalimi. Talentus, darbštumą ir laisvę įgyvendinti šalies šimtmečio vertas idėjas.