fbpx

Naujojo prezidento pirmų 100 dienų prioritetas? – A. Guogos atviras laiškas kandidatams

Pilietybės išsaugojimo klausimas – toks turi būti vienas svarbiausių naujai išrinkto prezidento šimto pirmųjų darbo dienų prioritetų, teigiama šiandien išplatintame atvirame europarlamentaro Antano Guogos laiške kandidatams į prezidentus Ingridai Šimonytei ir Gitanui Nausėdai.

„Esu įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu per pirmąsias šimtą darbo dienų sutelkti aukščiausio lygio ekspertus bei valstybės atsakingus pareigūnus intensyviam, atsakingam ir atskaitingam darbui dėl pilietybės išsaugojimo sprendimų priėmimo“, – teigiama A. Guogos laiške.

Laiške jis pabrėžė, jog gegužės 12 d. didžioji dauguma balsavusiųjų Pilietybės išlaikymo referendume akivaizdžiai pritarė globalios Lietuvos idėjai. Piliečiai palaikė visų, įskaitant teisinių, ryšių išlaikymą su Lietuvos žmonėmis pasaulyje, pasisakė, kad turime vienytis, kurti ir kartu ginti Lietuvą, nesvarbu, kur tuo metu esame.

Europarlamentaras kandidatams pateikė analizę, kurią apibendrina dviem esminėmis įžvalgomis. Pirma, tai, kad referendumas yra vienintelis kelias efektyviai spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą. Antra, jam šiais metais nebuvo tinkamai pasiruošta, t.y. visiškai nevyko informacinė kampanija, skatinanti žmones domėtis klausimu ir raginanti dalyvauti balsavime. Nors apie tai, kad ši problema gali būti sprendžiama tik referendumo keliu žinoma jau nuo 2006 m. Todėl europarlamentaras kviečia susitelkti ir dėti maksimalias pastangas tolimesniems veiksmams šiuo klausimu ir parodyti stiprią lyderystę, kurios buvo pasigendama sprendžiant šią problemą jau gerą dešimtmetį.

Antanas Guoga laiške išreiškė savo palaikymą pilietybės išsaugojimo idėjai ir papildė, jog dviguba pilietybė padėtų ištaisyti istorinę klaidą, kai išeiviai buvo nurašyti, kaip nereikalingi savo šaliai. O, jo nuomone, nėra stipresnio ryšio su savo šalimi nei pilietybė.

 „Žvelgdami į ateitį imkim, ištaisykim ir nekartokime šios klaidos. Tai atneštų daug vertės ir leistų lengviau grįžti išvažiavusiems. Tai atvertų duris namo visiems pasaulio lietuviams“, – sakė A. Guoga. „Lietuvių bendruomenės nuo Australijos iki Norvegijos yra gyvybiškai svarbios ateičiai. Ten taip pat mūsų turtas, istorija, protai. Labai svarbu, kad pasaulio lietuviai žinotų, kad jie mums, gyvenantiems čia, yra svarbūs. Lietuva seniai nebėra tik tie tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Lietuva yra globali.“

Primenama, kad VRK duomenimis, referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsavo 1 291 947 (52,58 proc.) rinkėjų. Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71,78 proc. balsavusių). Nors pritariančiųjų skaičius didelis, tačiau tam, kad dviguba pilietybė būtų įteisinta, referendumo aktyvumas turėjo siekti apie 80 proc.

Kandidatui į LR Prezidentus Gitanui Nausėdai

Pylimo g. 22D, LT- 1118 Vilnius

Kandidatei į LR Prezidentes Ingridai Šimonytei

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

Dėl Pilietybės išsaugojimo temos iškėlimo tarp svarbiausių prioritetų pirmų 100 dienų darbo programoje tapus LR Prezidentu

2019 m. gegužės 21 d.

Gerbiami kandidatai į LR Prezidentus,

Šiuo atviru laišku kreipiuosi į Jus, kviesdamas teikti prioritetą Lietuvos pilietybės išsaugojimo problematikai per pirmąsias šimtą darbo dienų, gavus piliečių pasitikėjimą. Esu įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu per pirmąsias šimtą darbo dienų sutelkti aukščiausio lygio ekspertus bei valstybės atsakingus pareigūnus intensyviam, atsakingam ir atskaitingam darbui dėl pilietybės išsaugojimo sprendimų priėmimo užtikrinimo sėkmės. 

Pats esu pasaulio lietuvis. Gimiau ir vaikystę praleidau Lietuvoje, nuo 11 metų dėl šeimyninių aplinkybių dar okupuotos Lietuvos laikais išvykau gyventi į Australiją. Australijoje subrendau ir pradėjau verslą. Uždirbtus pinigus, sukauptą patirtį ir įgytas žinias vėl atvežiau į Lietuvą. Šiandien pats teisėtai esu dviejų šalių – Lietuvos ir Australijos – pilietis. Kodėl jos teisėtai negalėtų turėti ir kiti šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių?

Gegužės 12 d. didžioji dauguma balsavusiųjų Pilietybės išlaikymo referendume (dėl LR Konstitucijos 12 str. keitimo) pasisakė labai aiškiai – Lietuvos piliečiai palaiko globalios Lietuvos idėją. Lietuvos piliečiai palaiko visų, įskaitant teisinių, ryšių išlaikymui su visais Lietuvos žmonėmis pasaulyje. Lietuvos piliečiai pasisakė, kad turime vienytis, kurti ir kartu ginti Lietuvą, nesvarbu, kur tuo metu esame.

Šiuo laišku noriu Jums padėti. Padėti sklandžiai pasiruošti darbui su pilietybės išsaugojimo problematika iš karto po rinkimų kampanijos. Todėl siunčiu Jums vykusio referendumo organizacinės ir teisinės pusės analizę, kuri padės išvengti jau kelis kartus LR Konstitucijos ir kitų teisės aktų ekspertų viešumoje ir diskusijose pastebėtų klaidų. Analizė padės startuoti nesidairant į praeitį, neorganizuojant pagal LR Konstituciją bei LR Konstitucinio teismo išaiškinimą neįgyvendinamų teisinių procedūrų, o tiesiai eiti link atsakingo, skaidraus ir Lietuvos piliečius gerbiančio pilietybės išsaugojimo proceso.

Šiandienis status quo yra negailestingas atbulomis rankomis dirbantiems politikams. Negailestingas ir pasaulio lietuviams. Tai atskleidžia ir analizė. Jos pagrindinės išvados:

  1. Referendumas yra vienintelis kelias efektyviai spręsti pilietybės išsaugojimo klausimą
  2. 2019 m. gegužės 12 d. vykusiam referendumui nebuvo tinkamai pasiruošta. Nors apie tai, kad ši problema gali būti sprendžiama tik referendumo keliu žinoma jau nuo 2006 m. lapkričio 13 d. priimto LR Konstitucinio Teismo nutarimo, tačiau buvo delsiama imtis lyderystės – referendumas paskelbtas tik 2018 m. rudenį.
  3. Šiuo metu turimas neigiamas rezultatas (nepakankamas balsavusių „už“ skaičius) yra daugiausiai nulemtas pernelyg mažo aktyvumo informuojant visuomenę apie vykstantį referendumą, paaiškinant klausimo svarbą, kviečiant išreikšti valią.
  4. Diskusijos, kad LR Konstitucijos 12 straipsnis galėtų būti keičiamas sumažinant balsuojančių „už“ kartelę (vietoje 50 proc. nustatant 30 proc. reikalavimą) yra neperspektyvios.
  5. Papildomos neigiamas LR Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl balsuojančių kartelės mažinimo galėtų sukelti pakartotinį visuomenės nusivylimą, kur iniciatyvos, susiję su pilietybės išsaugojimu, susilauktų kritikos ir neigiamo vertinimo. Toks vertinimas ateityje būtų tik papildomas pagrindas abejojant dėl šios idėjos svarbos.

Žvelgdami į ateitį turime:

  1. nekartoti klaidų, kaip kad iki šiol – kai brangus laikas buvo skiriamas ne judėti aiškiu keliu, tačiau nerezultatyviai siekiant LR Konstitucinio Teismo parodytą kryptį keisti arba mažinti nustatytą kartelę, kad referendume svarstytas siūlymas būtų laikomas priimtu;
  2. susitelkti ir dėti maksimalias pastangas, kad visuomenė būtų tinkamai informuota ir taip užtikrintas didesnis visuomenės aktyvumas sprendžiant pilietybės išsaugojimo problematiką.

Lietuvos pasaulinė jėga – Lietuvos piliečiuose. Lietuvos piliečiuose, kurie kuria globalias kompanijas, skatina pergales sporto turnyruose, užima aukštas pareigas tarptautinėse institucijose ir organizacijose. Lietuvos piliečiuose, kurie saugo mūsų kultūrą, tradicijas, istorinę atmintį visame pasaulyje.

Lietuvių bendruomenės nuo Australijos iki Norvegijos yra gyvybiškai svarbios ateičiai. Ten taip pat mūsų turtas, istorija, protai. Tos bendruomenės yra tam tikras Lietuvos išgyvenimo garantas. Labai svarbu, kad pasaulio lietuviai žinotų, kad jie mums, gyvenantiems čia, yra svarbūs. Lietuva seniai nebėra tik tie tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Lietuva yra globali.

Todėl prašau Jūsų įtraukti pilietybės išsaugojimo klausimą kaip prioritetinį pirmųjų šimto dienų programos uždavinį. UŽ pasaulio Lietuvą!

Pagarbiai,

Antanas Guoga

Europos Parlamento narys

Atviro kreipimosi į kandidatus į LR Prezidentus priedas Nr. 1

Situacijos analizė

  1. 2019 m. gegužės 12 dieną įvykęs referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, kitaip – dėl pilietybės išsaugojimo, parodė, kad šis klausimas yra ypač svarbus didžiajai daliai valią išreiškusių asmenų.
  • Toliau pasisakau, kad referendumas yra vienintelis kelias spręsti šiuo metu susiklosčiusią problemą, kai kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11-osios ir įgijęs užsienio valstybės pilietybę, praranda Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuo kviečiu sutarti, kad ši problema turi būti sprendžiama nedelsiant, nepaisant bet kokių politinių skirčių.
  • LR Konstitucijos 12 straipsnis nustato, kad:

„išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

  • LR Konstitucinis Teismas, aiškindamas LR Konstitucijos 12 straipsnį, nuo 2003 m. formuoja nuoseklią jurisprudenciją, kad

Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.“[1]

  • Nors šis LR Konstitucijos 12 straipsnio išaiškinimas priimtas sprendžiant dėl LR Prezidento dekreto teisėtumo, kuriuo suteikta pilietybė Rusijos Federacijos piliečiui Jurijui Borisovui, tačiau vėliau analogiški išaiškinimai pateikti ir vertinant kitas LR teisės aktų nuostatas, taikomas ne konkretiems asmenims, tačiau plačiam asmenų ratui.
  • Būtent 2006 m. lapkričio 13 d. LR Konstitucinis teismas išaiškino, kad LR Konstitucijos 12 straipsnio nuostata turi būti interpretuojama kaip leidžianti Lietuvos piliečiui būti ir kitos valstybės piliečiu „ypač retais – išimtiniais“ atvejais ir kai pilietybės teisiniai aspektai yra reguliuojami kiekvienam piliečiui aktualiu LR Pilietybės įstatymu[2]. Pastaruoju nutarimu didesnės galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę kai įgyjama ir užsienio pilietybė nustačiusios LR Pilietybės įstatymo nuostatos buvo pripažintos kaip prieštaraujančios LR Konstitucijai.
  • Pastebėtina, kad jau 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime LR Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, jog LR Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis gali būti keičiama tik referendumu[3].
  • Taip po 2003 m. ir 2006 m. LR Konstitucinio Teismo nutarimų susiklostė ypač įtempta situacija – neliko teisinio pagrindo, kuris leistų užsienio valstybių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams išsaugoti ir lietuviškąją.
  • Nuo 2006-ųjų rezultatyvių iniciatyvų LR Konstitucinio Teismo nurodyta referendumo kryptimi nebuvo imtasi. Vietoje telkiančios iniciatyvos gana ilgą laiką buvo vengiama imtis lyderystės ir klausimą spręsti iš esmės, mėginta nerezultatyviai keisti LR Konstitucinio Teismo dar 2006-aisiais pateiktus išaiškinimus, prašant juos interpretuoti pakartotinai.
  1. Pavyzdžiui, LR Prezidentė kreipėsi į LR Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar susiklosčiusi situacija galėtų būti sprendžiama nekeičiant LR Konstitucijos 12 straipsnio, tačiau remiantis LR Seime priimamais sprendimais.
  1. LR Konstitucinis Teismas, atsakydamas į LR Prezidentės prašymą, 2013 m. kovo 13 d. sprendimu pateikė analogiškus išaiškinimus, kurie jau buvo iš esmės nurodyti minėtame 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime:

„nepadarius Konstitucijos pataisų, inter alia referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatytas pareiškėjos nurodytas teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“[4]

  1. Taip pat ir po 2013 m. pavasarį LR Konstitucinio Teismo pakartoto aiškaus išaiškinimo, kad pilietybės išsaugojimo klausimas gali būti sprendžiamas vieninteliu referendumo keliu, tinkama lyderystė sprendžiant šią problemą nebuvo demonstruojama.
  1. Vietoje to, kad visuomenė būtų telkiama ir imama ruoštis referendumui buvo laukta iki 2017 m. bei dar sykį dabar jau LR Seimo narių kreiptasi su iš esmės panašiu paklausimu į LR Konstitucinį Teismą, prašant dar kartą išaiškinti ar pilietybės išsaugojimo problema galėtų būti sprendžiama nekeičiant LR Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau vien tik pasitelkiant LR Seimo priimamus teisės aktus.
  1. LR Konstitucinis Teismas liko nuoseklus, iš esmės pakartojo anksčiau pradėtą formuoti išaiškinimą:

„nepadarius Konstitucijos pataisų joje nustatyta tvarka, t. y. referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, įstatymu negali būti nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.“[5]

  1. Tik po to, kai Konstitucinis Teismas daugelį kartų nurodė, kad pilietybės išsaugojimo klausimas negali būti sprendžiamas jokiu kitu būdu, kaip tik referendumo keliu, 2018 m. spalio 18 d. LR Seimas priėmė nutarimą skelbti referendumą dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo 2019 m. gegužę.
  1. Tiesa, taip pat ir šis sprendimas nebuvo tinkamai parengtas. Nusprendus, kad referendumas turėtų vykti dvi dienas, tarp jų darant dviejų savaičių pertrauką, LR Konstitucinio Teismo buvo paprašyta įvertinti tokio plano atitiktį LR Konstitucijai. Tuo pat metu Lietuvos konstitucinės teisės profesionalai viešoje erdvėje kėlė pagrįstas abejones dėl tokio nutarimo suderinamumo su LR Konstitucijos nuostatomis. Kaip paaiškėjo vėliau, ši kritika buvo pagrįsta – LR Konstitucinis Teismas sumanymą referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka įvertino neigiamai, kaip prieštaraujantį LR Konstitucijai[6].
  1. LR Konstitucinio Teismo nutarimas dėl negalimumo referendumą rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka tarp jų paskelbtas tik 2019 m. vasario 15 d., o galutinis Seimo nutarimas dėl referendumo datos – tik 2019 m. kovo 10 d.
  1. Visą šį laiką (nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. vasario) viešojoje erdvėje buvo girdimos abejonės dėl rengiamo referendumo teisėtumo. Natūralu, kad tokios abejonės menkino referendumo idėją, mažino patrauklumą pritarti siūlomam sprendimui ar apskritai dalyvauti šiame referendume.
  1. Dar daugiau, kai apie problemą ir jos sprendimo būdą buvo žinoma nuo 2006 metų, nėra tinkama galutinį sprendimą dėl referendumo datos priimti likus vos dviem mėnesiams iki šaukiamo referendumo.
  • Šiuo metu galiojanti LR Referendumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad:

„3. Sprendimas dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo yra laikomas priimtu, jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.“

  • Ši taisyklė galioja taip pat ir aptariamam LR Konstitucijos 12 straipsniui, kuris yra LR Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ dalis.
  • 2018 m. birželio 30 d. LR Seimas priėmė sprendimą keisti šią LR Referendumo įstatymo nuostatą nurodant, kad ji nebus taikoma referendume keičiant LR Konstitucijos 12 straipsnį, o pastarąją nuostatą būtų galima pakeisti reikalaujant mažesnio skaičiaus balsuojančių už – ne daugiau kaip pusės, tačiau 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
  • 2018 m. liepos 11 d. LR Prezidentė šią LR Referendumo įstatymo pataisą vetavo, kviesdama:

„lietuvius visame pasaulyje susitelkti įteisinant šią galimybę konstituciniu, teisinių abejonių nekeliančiu keliu“[7].

  • LR Prezidentės veto pagrįstas stipriais, palaikymo LR konstitucinės teisės profesionalų tarpe sulaukusiais argumentais.
  • Šiuo metu Seime vėl grįžtama prie diskusijos, kad galbūt reikėtų mažinti kartelę, reikalingą sprendimo priėmimui, kartelę mažinant ne tik 12 straipsnio pakeitimams, tačiau visam LR Konstitucijos I skirsniui.
  • Pastebėtina, kad rengiant LR Referendumo įstatymo pakeitimo projektą, kuris buvo vetuotas LR Prezidentės 2018 m. liepos 11 d., pradžioje ir buvo siūloma mažinti kartelę ne vien tik LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimams, tačiau ištisiems LR Konstitucijos I ir XIV skirsniams.
  • LR Seimo kanceliarijos Tesės departamentas 2018 m. gegužės 29 d. pateikė motyvuotą kritiką dėl tokio siūlymo, nurodydamas, kad referendumo kartelės mažinimas nėra  suderinamas su LR Konstitucijos nuostatomis[8].
  • Kai tiek LR Seimo kanceliarijos Tesės departamento 2018 m. gegužės 29 d. išvadoje, tiek ir 2018-07-11 LR Prezidentės veto yra nurodyti stiprūs konstitucine teise grįsti argumentai, kur keliamos abejonės dėl kartelės mažinimo, nėra pagrindo be pagrįstų motyvų pakartotinai atlikti veiksmus bei teikti juos vertinti LR Konstituciniam Teismui.
  • Neigiamas LR Konstitucinio Teismo išaiškinimas galėtų sukelti pakartotinį visuomenės nusivylimą, kur iniciatyvos, susiję su pilietybės išsaugojimu, susilauktų kritikos ir neigiamo vertinimo. Toks vertinimas ateityje būtų tik papildomas pagrindas abejojant dėl šios idėjos svarbos.
  • Iš aukščiau aptarto matyti, kad ilgą laiką, jau nuo 2006 m. lapkričio 13 d. yra žinoma, jog pilietybės išsaugojimo problema Lietuvos piliečiams iš Lietuvos išvykusiems po 1990 m. kovo 11-osios ir įgijusiems užsienio valstybės pilietybę, gali būti sprendžiama vieninteliu referendumo keliu.
  • Sveikintina, kad 2019 m. gegužės 12 d. įvyko referendumas šiuo klausimu. Įvykęs referendumas dėl LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo parodė, kad LR visuomenė teigiamai vertina siūlymą įtvirtinti galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę – 3 iš 4 dalyvavusių referendume balsavo už pilietybės išsaugojimą.
  • Pripažintina ir tai, kad 2019 m. gegužės 12 d. referendumo paskelbimas, organizavimo procesas nebuvo sklandus – jį lydėjo kritikuotinas bandymas mažinti referendumo kartelę (neigiamai įvertintas tiek LR Seimo kanceliarijos Tesės departamento, tiek ir LR Prezidentės), taip pat antikonstitucišku pripažintas bandymas referendumą rengti su dvejų savaičių pertrauka. Tai lėmė labai trumpą laikotarpį nuo LR Seimo nutarimo skelbti referendumą 2019  m. kovo 10 d. iki paties referendumo 2019 m. gegužės 12 d.
  • Ateityje šiam klausimui skirtinas prioritetinis dėmesys siekiant, visų pirma, plataus lyderių ir visuomenės sutarimo. Turint sutarimą dėl kertinių aspektų turi būti dedamos visos pastangos, kad visuomenė būtų tinkamai informuota apie siūlomą spręsti klausimą, taip užtikrinant pakankamą aktyvumą vykstant pakartotiniam referendumui pilietybės išsaugojimo klausimu.

[1] LR Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas.

[2] LR Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas.

[3] LR Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas.

[4] LR Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimas.

[5] LR Konstitucinio Teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimas.

[6] LR Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas.

[7] Žiūrėti: https://www.lrp.lt/lt/prezidente-grazino-seimui-referendumo-istatymo-pataisas/30453.

[8] Žiūrėti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4df826d0640611e8b7d2b2d2ca774092?jfwid=-k367zz18o.